Jei dar neturite rutinos kasdien daryti mankštą ir skatinti vaikus judėti pratimų pagalba, siūlome dieną pradėti Ąžuolo mankšta!
Įsijunkite Ąžuolo Galingojo mankštą ir darykite ją su vaikais kiekvieną dieną! Ypatingai svarbu prisijungti ir Jums!
Taip vaikai matys puikų pavyzdį ir jiems taps smagu bei įprasta judėti kartu su suaugusiaisiais. Tegul prie Ąžuolo mankštos prisijungia visos pradinės klasės ir jų mokytojai! Juk judėti gera!
Video 

 

Pamokų metu tarp skirtingų užduočių darykite pertraukėles, liepkite vaikams pasirąžyti, išsitempti kaip stygoms ar apeiti aplink klasę, padaryti keletą pritūpimų ar pašokinėti. Pratimų be galo daug. Tokiu būdu vaikai atsitrauks nuo protinės veiklos, leis pailsėti smegenims, atsipalaiduos ir pasiruoš kitai užduočiai, o taip pat taps fiziškai aktyvesni.
Svarbu išlaikyti aktyvias pertraukas trumpas ir suvaldomas. Tegul pradžioje tai būna 1-5 minučių pertraukėlės 2-3 kartus per dieną. Įtraukite fizinį aktyvumą į sėdimas pamokas kaip įmanoma dažniau! Sutarę su vaikais galite kiekvieną dieną užstatyti laikmatį ir jam suskambus pradėti aktyviąją pertraukėlę. Žemiau keletas lengvų mankštų
pavyzdžių:
Rytinė mankšta
Kaklo mankšta
Pratimai po ilgo sėdėjimo

Tai paprasta ir tinkama bet kokio amžiaus vaikams užduotis, kurią galite naudoti bet kurios pamokos metu.
Prieš pradedant klausimų atsakymų sesiją, paprašykite vaikų atsistoti. Vietoje įprasto rankos kėlimo ir atsakinėjimo, vaikai turėtų atlikti šuoliukus į viršų iškeliant rankas ir išskėčiant kojas. Pavyzdys
Skatinkite vaikus skirdami taškus už aktyvų dalyvavimą ir dienos pabaigoje skelbkite aktyviausią “rankos kėlėją” - sportininką.

 

Mokydami matematikos, iš anksto paruoškite atsakymų zoną neįprastoje klasės vietoje. Tiesiog naudodami kreidą ar lipnią juostą ant grindų, ant kėdės ar pakylos pažymėkite, kur vaikai ateis pateikti atsakymo. Paprašykite vieno vaiko
pateikti matematinės užduoties sprendimą toje vietoje iššokinėjant gautą skaičių - atsakymą. Pavyzdžiui, jei skaičiavimo rezultatas yra keturi – vaikas turėtų ateiti į pažymėtą vietą ir pašokti į viršų keturis kartus. Kvieskite vaikus atsakinėti po vieną ir duokite jiems skaičiavimo užduotį.
Galite prašyti visų vaikų spręsti užduotį sėdint savo vietose, tačiau skelbti atsakymą kvieskite ne vieną vaiką, o visus kartu atsistojus prie savo suolo ir "iššokinėjant" atsakymą. Tokiu atveju svarbu tai daryti visiems vienu metu! Leiskite vaikams garsiai skaičiuoti nuo vieno iki teisingo atsakymo skaičiaus. Bus smagu!

 

Išsirinkite arba patys sukurkite trumpą istoriją ar pasakojimą, kuriame gausu veiksmo ar judesio elementų. Prieš pradėdami skaityti istoriją paaiškinkite vaikams, kad jie turės atpažinti veiksmus / judesius ir juos vaizduoti
judėdami tol, kol perskaitysite istoriją. Pasipraktikuokite iš anksto ir sutarkite, kokie judesiai vaizduos bėgimą, suklupimą, nuvirtimą ant nugaros ar bet kokį kitą Jūsų istorijoje esantį veiksmą. Prašykite, kad vaikai kartotų veiksmą tol, kol jie neatpažįsta kito veiksmo ar nesulaukia sutartinio ženklo iš Jūsų. Tuomet vaikai turėtų pakeisti judesį kitu. Skaitykite pasakojimą lėtai, atliepkite į vaikų reakcijas, improvizuokite.

Žemiau pateikiamas istorijos pavyzdys, kuriame žaliai pažymėti žodžiai galėtų būti atvaizduoti judesiais:

Vabaliukas vardu Tankas nusprendė pabėgioti, jam be galo patiko po sporto užplūdusi energija. Išėjęs iš namų, jis uždarė lauko duris, užrakino spyną raktu ir paklebeno rankeną patikrindamas, ar tikrai užrakinta. Mat buvo girdėjęs,
kad miške yra niekadėjų, kurie ateina į nerakintus namus ir suvalgo visą namuose esantį maistą, todėl buvo labai atsargus. Tankas išbėgo lengvu žingsneliu miško takučiu. Bėgo pro pušynėlį. Bėgo pro laukus ir pievas. Bėgdamas kairėje pamatė pelkę. Užsižiūrėjęs į pelkę, Tankas užkliuvo už šakos ir suklupo. Suklupęs ant dešinio kelio sušuko "aiii", o pabandęs atsistoti klupo dar kartą ir vertėsi ant nugaros. Kaip žinia, vabalų kojytės trumpos, o nugara
apvali. Tankas mosavo kojytėmis ir rankytėmis, tačiau atsistoti jam nesisekė. Mataruodamas kojomis Tankas galvojo, kas galėtų ateiti jam į pagalbą tokį ankstyvą šeštadienio rytą. Jam taip begalvojant ir vis dar bemataruojant
kojomis ir rankomis, prie jo lėtai prišliaužė sraigė Tuna ir padėjo apsiversti. Vabaliukas Tankas atsistojo, šiltai apkabino Tuną, padėkojo garsiai pasakydamas "ačiū" ir tokiu būdu užsimezgė nauja draugystė.

Kai vaikai supras, kaip galima atvaizduoti veiksmus ir judesius, pabandykite kurti istorijas ar pasakojimus drauge.
Pradėkite istoriją keliais sakiniais, o toliau tegul tęsia vaikai. Galite prašyti vaikų tęsti paeiliui ar naudojant anksčiau aprašytą "kitokį" rankos kėlimą. Rodykite judesius pagal kuriamą istoriją, kuriuos vaikai kartos su jumis. Taip vaikai ne tik pajudės, tačiau ir lavins savo vaizduotę, taps kūrybiškesni.

 

Mokantis žodžių rašybos, pasiruoškite keletą komplektų abėcėlės raidžių (tai gali būti kamuoliukai su užrašytomis raidėmis, kortelės su raidėmis ar kita) ir išdalinkite juos vaikams.
Užduotį atlieka vienas vaikas. Skirkite jam žodį, kurį galite užrašyti ar pasakyti atsižvelgdami į vaikų amžių. Šio žodžio raides jis turės susirinkti iš vietose sėdinčių ir raides rankose laikančių klasės draugų per trumpiausią galimą laiką bei sudėlioti Jūsų nurodytoje vietoje. Taip vaikas bus fiziškai aktyvus lankstydamas ir ieškodamas raidžių, o visa klasė stengsis padėti įgyvendinti užduotį kuo greičiau. Kiekvienam kitam vaikui duokite vis kitą žodį.
Rezultatas nėra toks svarbus kaip komandinė dvasia siekiant bendro tikslo!

 

Paprašykite vaikų pasidalinti fizinio aktyvumo petraukėlių idėjomis. Kai vaikai pripras prie fizinio aktyvumo įvairių pamokų metu, leiskite jiems vesti aktyviąsias pertraukėles. Tegul kiekvienas vaikas sugalvoja pratimą, kurį atliksite arba sukuria kelių žingsnelių šokį, kurį išmoksite. Arba pademonstruoja karatė ar bokso judesį, kurį išmoko būrelyje. Svarbu, kad visa klasė galėtų judesį kartoti kelias minutes. Jūs galite sužinoti apie vaikų galimybes, ribas, pomėgius. Taip pat tokiu būdu paskatinsite vaikus domėtis fizine veikla (siekiant nekartoti pratimų, vaikams gali tekti pasukti galvas) ir įtrauksite juos į kūrimo procesą, todėl pertraukėlės bus skirtingos ir įdomios patiems vaikams.
Įsijunkite muziką!

 

Skirkite laiko ir kartu su vaikais sukurkite įdomiausią fizinio ugdymo pamoką. Pirmiausia, surinkite visas idėjas ir padarykite idėjų lentą. Galite nubalsuoti už tam tikrų pamokos dalių elementus. Gal vaikai nenori apšilimo? O gal atsipalaidavimo? Turėsite progą paaiškinti, fizinio ugdymo pamokos dalių svarbą ir naudą. O gal vaikai svajoja per fizinio ugdymo pamoką žaisti žaidimą, apie kurį Jūs net negirdėjote?
Įtraukite vaikus.
Pasiteiraukite, ar yra norinčių pasiruošti pamokai. Atsižvelgdami į vaikų aktyvumą, paskirstykite užduotis. Svarbu su kiekvienu vaiku aptarti jo ruošiamą dalį ir nukreipti tinkama linkme, tačiau neparodyti per daug kontrolės. Leiskite pasireikšti jų fantazijai!
Iššūkis Jums! Galite pasiūlyti vaikams kurti fizinio ugdymo pamoką mokytojams. Neabejokite, vaikų susidomėjimas tikrai pakils. Padėkite vaikams pasiruošti. Surinkite būrelį kolegų mokytojų ir sudalyvaukite vaikų kurtoje pamokoje kartu su jais!

 

Parodykite vaikams "Pieno kokteilio iššūkį".
Video
Pažiūrėkite, kaip vaikams sekasi suprasti šokinėjimo eiliškumą. Jei matote, kad vaikams nesiseka, paaiškinkite visą užduotį lėtai ir su gyvu pavyzdžiu. Galite surengti turnyrą ir sekti, kas iššokinės ilgiausiai ar daugiausiai kartų.
Paaiškinkite vaikams kaip svarbu praktikuotis kasdien ir nuolat tobulėti. Vakar iššokinėjus 3 kartus, kitą savaitę galbūt pavyks iššokinėti 4 kartus. Galite su kiekvienu šuoliuku sugalvoti šaukinį ar visi garsiai skaičiuoti.
Tikime, kad šis iššūkis užkrės vaikus Jūsų mokykloje ne mažiau nei visame likusiame pasaulyje!

 

Pasikvieskite vieną ar keletą sportuojančių tėvelių ar mamyčių, kad jie pravestų fizinio ugdymo pamoką. Jei tėvams tai atrodo per didelis iššūkis, jie gali ateiti ir papasakoti apie savo mylimą sportą, atsakyti į vaikų klausimus. Jei ir tokių tėvelių nerastumėte, paprašykite jų pasiruošti pasakojimą apie kokią nors pasirinktą sporto šaką. Taip vaikai turės galimybę į fizinio ugdymo pamoką pažvelgti kitomis akimis.

 

Užduokite vaikams namų darbų savaitgaliui. Jie turėtų įkalbėti šeimą praleisti savaitgalį aktyviai ir fiksuoti visas smagias akimirkas ar paruošti pasakojimą. Būtinai išklausykite visas istorijas!
Vaikai nežino, tačiau Jūs iš anksto informuosite tėvus apie tokį savaitgalį, paprašysite tėvų būti palaikančiais ir aktyviais. Tokiu būdu vaikai jausis vertinami ir svarbūs, įgyvendins užduotį, o taip pat džiaugsis kartu leisdami laiką ir aktyviai judėdami.

Pertraukėlių metu pažaiskite žaidimą “Įsivaizduok, kad...”.
Jūs sakote vaikams, “Įsivaizduok, kad... stovi ant mažo batuto”. Vaikai, žinodami, kad stovi ant batuto, turėtų pradėti nesustodami ir tiesūs it strėlės šokinėti į viršų per daug nenukrypdami į šalis. Naudoti galite daugybę frazių, priklausomai nuo tuo metu vyraujančios vaikų emocinės būsenos, nuotaikos, pasiekti norimo rezultato – jeigu norite nuraminti vaikus, prašykite vaizduoti nejudrius daiktus, pvz.: staliukas, rašiklis, skrybėlė. Galite sakyti “Įsivaizduok, kad...esi mažas vazonėlis, kuriame auga gėlytė”, vaikai galėtų pritūpti, rankomis rodyti ratą (vazoną) ir neleisti jokių garsų.
Daugiau pavyzdžių: Įsivaizduok, kad...
...esi liūtas (vaikai galėtų garsiai riaumoti ir rankomis vaizduoti dideles liūto letenas);
...stovi miške ir klausaisi paukščių čiulbėjimo (tuo metu galite užleisti foninių miško garsų);
...stovi traukinyje (vaikai atsistoja, vaizduoja, kad laikosi, kol traukinys linguoja į šonus);
...esi guminis kamuoliukas šokinėjantis į visas puses;
...esi balerina... ir kt.

 

Pasiūlykite vaikams sudalyvauti varžybose – įsivaizduokite, kad sėdite stadione ir atėjo metas daryti bangą!
Priklausomai nuo susėdimo klasėje, nurodykite, kuri vaikų eilė pirmoji pakils iš savo kėdžių ir iškels rankas į viršų, tada eilė antrai, trečiai, ketvirtai eilei. Būtinai tai darykite su garsu! Paskelbus apie šį pratimą, tegu vaikai pradeda trepsėti kojomis arba plekšnoti rankomis per šlaunis, kad nuolat judėtų ir tik atėjus jų eilei stotųsi kelti
rankų. Galite kartoti daugybę kartų, galite siųsti bangą atgal, pradėti nuo paskutinės eilės klasės gale ar iš šono.
Nuolat keiskite tvarką ir nusistatykite ženklą, kuriuo rodysite vaikams startą!

 

Paprašykite vaikų įsivaizduoti, kad jie stovi priešais didžiulį katilą, o jame lėtai verda lipšni karamelė. Tegul kiekvienas paima įsivaizduojamą didelį šaukštą, įkiša jį į karamelę iki puodo dugno ir lėtai pradeda maišyti palei laikrodžio rodyklę. Kadangi karamelė lipšni, tad maišyti yra labai sunku, patarkite vaikams naudoti ne tik rankas, bet įjungti visą kūną, parodykite, kaip gali prisidėti klubų judesiais, pečiais. Po minutės ar dviejų, pakeiskite maišymo kryptį.

 

Pažaiskite mažuosius ir didžiuosius malūnėlius. Paprašykite vaikų stovint išsitiesus sudėti rankas už galvos ir kaire alkūne susilenkiant paliesti dešinį kelią (kelti dešinę koją ir lenkti kairę alkūnę žemyn susilenkiant). Po keleto judesių pakeiskite puses – dešinė alkūnė su kairiu keliu. Liesti alkūne kelį vaikai turėtų pagal jūsų nurodymus, tad reguliuokite tempą – iš pradžių judėkite lėtai, vėliau vis greičiau kol pasieksite intensyvumo viršūnę. Kaip dažnai keisite kairę su dešine, nuspręskite pagal vaikų amžių ir tai, kaip jiems sekasi eigoje. Galite varijuoti ir naudoti delnų ir kojų pirštų kombinaciją. Po to padarykite seriją didžiųjų malūnų. Vaikų kojos pečių plotyje, jie pasilenkia per juosmenį ir į šonus išskėstomis rankomis liečia skirtingų kojų pirštų galiukus (kaire ranka dešinę pėdą ir priešingai). Kiekvieną kartą klauskite vaikų, kuriuos malūnus darysite šiandien.

 

Pažaiskite X (iksiukus) ir 0 (nuliukus). Klasės erdvėje spalvota lipnia juosta ar kitaip prižymėkite tiek vietų, kiek klasėje vaikų (laikykitės saugaus atstumo). Paskirstykite vaikus komandomis pagal atžymėtų zonų dydžius. Kai duosite signalą, vaikai turi nubėgti ir atsisėsti ant atžymėtos vietos. Tuomet, pritraukti kelius prie krūtinės, stipriai apglėbti juos rankomis ir vaizduoti nuliuką. Suskaičiavus iki 10, vaikai turi paleisti kelius, atsistoti, išskėsti plačiai kojas ir rankas į viršų bei šonus ir vaizduoti didelį ir platų iksą. Ikso pozoje skaičiuokite iki 10. Pakartokite tris kartus. Jeigu trūksta vietos, vaikai 0 gali būti sėdėdami savo kėdėse, X – atsistoję šalimais.

 

Pasivažinėkite riedlente klasėje! Tegul visi vaikai sustoja prie sienos viena ranka remdamiesi į ją (laikykitės saugaus atstumo). Koją, kuri yra arčiausiai sienos, vaikai turėtų prispausti prie žemės ir nejudinti, o kita koja mosikuoti ore lyg atsispirtų nuo žemės visai kaip važiuojant riedlente. Pradėkite nuo mažų ir lengvų kojos judesių, vėliau suintensyvinkite iki stiprių atsispyrimų. Pakeiskite koją.

 

Įjunkite muziką ir 30 sekundžių leiskite vaikams judėti be jokių taisyklių. Svarbu judėti intensyviai. Muzika yra puiki priemonė atstatyti gerą nuotaiką klasėje ir pakelti energijos lygį!

 

Vaikai turi perteklinės energijos? Ją puikiai išlaisvinsite pasitelkę nejudantį objektą. Tegul vaikai atsistoja veidu į sieną ištiestomis rankomis, abu delnus prispaudžia prie sienos ir stengiasi iš visų jėgų nustumti sieną kol garsiai skaičiuoja iki dešimt. 5 sekundes pailsi ir vėl stumia. Galite paįvairinti šį pratimą atsispaudimais nuo sienos ar blauzdų tempimu. Svarbiausia, kad vaikai dėtų daug pastangų į šią užduotį.

 

Pamokos metu padarykite pertraukėlę. Pasiūlykite vaikams paslapčia išsmukti iš klasės, kol visur kitur vyksta pamokos. Papasakokite, kad šiandien visi virsite viena didele kirmėlyte ir ramiai šliaušite tyliais mokyklos koridoriais. Pasakykite vaikams, kad tai bus jūsų paslaptis ir jeigu niekas nepastebės ir neišgirs, kitą dieną galėsite ištrūkti kitu pavidalu, svarbiausia veikti kaip komandai.
Sustatykite visus saugiais atstumais vieną už kito, atstumams išlaikyti galite naudoti ilgą virvę, kurią kas 1 metrą atžymėkite (mazgais, raišteliais ar kt.). Paprašykite vaikų judėti kirmėlei būdingu būdu – vinguriuojant.
Vaikai turi atkartoti kirmėlytės priekyje esančiojo judesius. Pirmuosius kartus būkite piekyje, tačiau vėliau galite leisti ten atsidurti ir vaikams. Jeigu vaikai sugebės išbūti tyliai ir vykdyti užduotį, kitą kartą sugalvokite kitokį judėjimo būdą – pritūpus, pasilenkus, atbulomis, vaizduojant, kad iriamasi valtyje ar pan. Tai bus jūsų
klasės nuotykis!

 

Susitarkite, kad keletą kartų per dieną mokysitės atsistoję. Jums šūktelėjus stovime penkias, vaikai dalyvaus pamokoje stovėdami 5 minutes. Taip paįvairinsite pamokas, leisite vaikams išsitiesti ir pagerinti kraujotaką.

 

Užduokite vaikams smagius namų darbus savaitgaliui. Žinoma, tam reikės šeimos pagalbos, tad išsiųskite kvietimą tėveliams prašydami prisidėti prie vaikų fizinio aktyvumo skatinimo. Šeima turėtų susitarti, kad bent vieną savaitgalį visi be išimčių laikysis nustatytos "stebuklingų” žodžių taisyklės.
Įsiveskite ne mažiau nei 3 “stebuklingus” žodžius. Išgirdus vieną iš šių žodžių, visi šeimos nariai privalo atlikti sutartą pratimą bent 5 kartus. Sutarti “stebuklingi” žodžiai gali būti unikalūs kiekvienoje šeimoje – pavadinkite pratimus smagiai pagal savo šeimos istoriją ir nutikimus! Mes siūlome pratimus pavadinti daržovių pavadinimais!
Pritūpimai – POMIDORAS;
Šuoliukai išskėstomis rankomis ir kojomis – SALIERAS;
Kojų kėlimas į šonus laikant pusiausvyrą – AVOKADAS;
Tiesių rankų mostai priekyje savęs – MORKA;
Kojų kryžiavimas šokinėjant – BAKLAŽANAS ir t.t.
Bėgimas vietoje 2 min – ŽIRNIUKAI;
Įdomu, kas pirmasis netikėtai sušuks BAKLAŽANAS ir labiausiai juoksis šokinėdamas? Šūktelėti “stebuklingą” žodį gali bet kuris šeimos narys bet kuriuo metu. Ir visi turi atlikti pratimą iš karto. Čia ir prasideda visas smagumas!

 

Šį kartą užduokite namų darbus ne tik savaitgaliui įtraukiant tėvelius į užduotį, tačiau visai fizinio aktyvumo savaitei, o gal netgi pavyktų – visam projekto mėnesiui? Paprašykite, kad tėvai bent 500 metrų, o dar geriau 1 kilometrą atlydėtų vaikus pėsčiomis į mokyklą kiekvieną rytą ir aptartų ateinančią dieną bei laukiančius planus, pamokas, Olimpinio mėnesio projektą. Jeigu ne ryte, galbūt pavyktų kartu pasivaikščioti po pamokų? Prašykite tėvų pagalbos mažiesiems renkant fizinio aktyvumo minutes!
Skirkite laiko kiekvieną rytą paklausinėti vaikų, kaip jiems sekasi, ar tėveliai juda kartu su jais. Užduokite klausimą, kaip šeima kartu sportuoja, būna fiziškai aktyvūs, kokiomis veiklomis užsiima. Jeigu vaikas tvirtina kad visiškai nėra aktyvus fiziškai su tėvais, duokite jam namų darbus – įkalbėti šeimos narius ar bent jau vieną šeimos narį pasportuoti kartu. Pasiūlykite Ąžuolo mankštą, šokį ar pasivaikščiojimą per kambarius gorilos žingsniu. Skatinkite vaikų kūrybiškumą ir šeimos bendradarbiavimą!

Aktyvių pertraukėlių metu ar per petrauką pažaiskite sporto šaradas. Išrinkite vieną
vaiką, kuris eis į klasės galą (paįvairinkime, juk pakankamai dažnai stovite priekyje, tiesa?).
Tyloje vaikas vaizduos sporto šaką arba judesį (kas bus vaizduojama – galite nuspręsti patys, svarbu, kad veiksmas ar sporto šaka būtų pažįstama vaikams). Mažuosius galite suskirstyti grupelėmis arba jie gali atsakinėti po vieną, svarbu, jog jie savo norą atsakyti išreikštų fiziniu veiksmu – atsistotų ir plačiai iškeltomis rankomis nuo juosmens į viršų mojuotų lyg bandydami prisikviesti pagalbą. Mojuojant rankas viršuje galima kryžiuoti, galima nekryžiuoti, svarbu, kad mostai būtų intensyvūs, o Jūs neskubėtumėte priimti atsakymo labai greitai. Koks nuostabus vaizdas, kai vaikai intensyviai mojuodami rankomis renka savo fizinio aktyvumo sekundes!
Kvieskite teisingai atspėjusį vaiką į klasės galą. Spėliokite. Kartokite. Jeigu vaikams pritrūks idėjų – pristatykite įdomių sporto šakų. Kartu su vaikais galite prisiminti pernai metų Ąžuolo Galingojo pateiktus pagrindinius judėjimo įgūdžius ir fizines ypatybes:
• Šuolis (į aukštį / tolį);
• Spyrimas;
• Atmušimas (ranka arba pvz. rakete);
• Ėjimas / bėgimas;
• Gaudymas;
• Pusiausvyra;
• Stūmimas / traukimas;
• Metimas;
• Šokinėjimas.

 

Leiskite vaikams išsirinkti jiems patinkančią vietą klasės erdvėje (ne sėdėjimo vietoje) ir ten atsistoti. Leiskite rinktis laisvai, tik svarbu išlaikyti atstumą vienas nuo kito. Tuomet pakvieskite vaikus bėgioti/eiti tip-topais/eiti žąsele/judėti kaip gyvūnams ar kt. po klasę ratais, zigzagais, aštuoniukėmis ar kaip jiems patogu. Kai sušuksite laikas, vaikai turi grįžti tiksliai į savo anksčiau išsirinktą vietą ir padaryti paprastą pratimą. Svarbu, leiskite jiems patiems išsirinkti pratimą, tik nurodykite pakartojimų skaičių pagal vaikų amžių ir galimybes. Jeigu vietos klasėje mažai, o vaikų daug – vaikus grupuokite. Pusės paprašykite mažais šuoliukais švelniai šokinėti lyg kamuoliukams kol laukia, o kitai pusei skirkite bėgiojimo laiką. Vėliau grupes sukeiskite vietomis.

 

Atsipalaidavimui padarykite aktyviąją pertraukėlę. Paprašykite vaikų Jums pasakius žodį ar frazę, vaikams daryti atvirkščią veiksmą. Pavyzdžiui, sakote aukštyn – vaikai turi pritūpti kuo žemiau; sakote žemyn – vaikai pašoka kaip galėdami aukščiau; sakote plačiai – vaikai apglėbia save rankomis ir kaip įmanoma bando užimti mažiau vietos erdvėje, sakote siaurai – vaikai ištempia rankas į šonus, stato kojas kuo plačiau bandydami užimti daugiau vietos erdvėje.
Galite naudoti labai skirtingas frazes: priekis/galas orientuodamiesi į lentą, kairė/dešinė; galite įtraukti ne tik fizinius veiksmus, bet ir su fraze susijusias emocijas, pavyzdžiui, sakote pelytė – vaikai riaumoja kaip liūtai, mojuoja rankomis, rodo atitinkamas mimikas, sakote liūtas – vaikai tampa ramūs, tylūs, tyliai tipena vietoje. Improvizuokite!

 

Trumpam kartu atsipūskite, įjunkite fantaziją ir savo klasėse tapkite tikrais eismo dalyviais. Tegul vaikai susigrupuoja į 4 – 8 ar daugiau grupių (priklausomai nuo klasės dydžio) ir trumpam tampa įsivaizduojamais automobiliais, dviračiais, paspirtukininkais, pėsčiaisiais, riedlentininkais ar kt. Judėdami po klasę vaikai turės vadovautis šviesoforu, kuris būsite Jūs. Jums pranešus “žalia šviesa” transporto priemonės juda kelyje įprastu greičiu (pasunkinimui galite susidėlioti/susitarti įsivaizduojamus kelius), paskelbus garsinį signalą “geltona šviesa” vaikai vis dar juda, bet jų tempas stipriai sumažėja lyg sulėtintame filme. Jums pranešus “raudona šviesa” vaikai sustingsta tokiose pozose, kokiose yra, ir nejuda. Šviesoforą galite
reguliuoti tiek kartų, kiek matote reikia vaikams atsipūsti ir pajudėti. Svarbu nepainioti signalų ir išlaikyti šviesoforo seką kaip ir gyvenime.
Keletas idėjų kaip atvaizduoti transporto priemones:
Paspirtukas – 1 vaikas laikydamas rankas krūtinės lygmenyje ir eidamas į priekį nuolat imituoja atsispyrimą nuo žemės.
Dviratis – 3 vaikai juda kartu grupėje. Vaikas priekyje eina “žąsele” ar pritūpęs ir nuolat rankomis ore braižo ratus (kaip darant mankštą pilnais mostais, jeigu nėra vietos – sulenkus per alkūnę) taip vaizduodamas priekinį ratą. Vaikas viduryje vaizduoja dviračio rėmą ir eina nuolat pakėlęs rankas į višų lyg laikytųsi už aukštai esančio dviračio rėmo bei aukštai kilnodamas kojas – taip imituodamas pedalų mynimą. Trečiasis vaikas gale juda taip pat kaip ir pirmasis ore braižydamas ratus ir vaizduodamas ratą. Trijulė turėtų pernelyg neatitolti vienas nuo kito ir išlaikyti liniją.
Automobilis – 5 vaikai juda kartu grupėje. Keturi vaikai priekyje ir gale šonuose vaizduoja 4 ratus (aprašyta aukščiau), penktasis vaikas yra vairas, kuris suspaudęs kumščius ištiestomis priešais krūtinę rankomis nuolat suka ratą tai į vieną pusę, tai į kitą pusę. Darant posūkius vairuotojas turėtų demonstratyviai sukti visą kūną, kad "ratai" suprastų atliekamą veiksmą. Sunkvežimis – 5-10 vaikų juda kartu grupėje. Keturi vaizduoja ratus, vienas vaikas vairuoja, likę vaikai vienas šalia kito lėtai eina į priekį ir nuolat kartu sinchroniškai tūpčioja vaizduodami nelygų kelią.
Galite priskirti daugiau / mažiau vaikų transporto priemonės vaizdavimui, galite kiekvienai transporto priemonei priskirti labai tylų garsinį signalą – burzgimą, cypimą ar kt. Leiskite vaikams paimprovizuoti. Galite susitarti kelių linijas, sankryžas, veiksmus sustojus. O gal norėsite persikelti į vandenį ir tapti kanojomis, jachtomis ir kruiziniais laivais? Improvizuokite.

 

Pažaiskite X (iksiukus) ir 0 (nuliukus). Klasės erdvėje spalvota lipnia juosta ar kitaip prižymėkite tiek vietų, kiek klasėje vaikų (laikykitės saugaus atstumo). Paskirstykite vaikus komandomis pagal atžymėtų zonų dydžius. Kai duosite signalą, vaikai turi nubėgti ir atsisėsti ant atžymėtos vietos. Tuomet, pritraukti kelius prie krūtinės, stipriai apglėbti juos rankomis ir vaizduoti nuliuką. Suskaičiavus iki 10, vaikai turi paleisti kelius, atsistoti, išskėsti plačiai kojas ir rankas į viršų bei šonus ir vaizduoti didelį ir platų iksą. Ikso pozoje skaičiuokite iki 10. Pakartokite tris kartus. Jeigu trūksta vietos, vaikai 0 gali būti sėdėdami savo kėdėse, X – atsistoję šalimais.

 

Skaičiai ore. Puikus pusiausvyros ir raumenų stiprinimo pratimas – vaikai atsistoja ant vienos kojos ir laisva koja bei priešinga laisvai kojai ranka vienu metu ore paišo skaičius nuo 0 iki 10. Pakeiskite pagrindinę koją ir pakartokite tą patį piešimą ore. Jeigu vaikams sunkiai seksis balansuoti, galima pratintis daryti pratimą sėdint, prie stovimo varianto pereiti vėliau.
Sudėtingesnis variantas – piešimą ore atlikti užsimerkus. Turite pilną laisvę varijuoti – galite naudoti ne tik skaičius, o konkrečius žodžius ar net frazes, pradėti su viena koja, ranką pridėti vėliau ar kt.

 

Pabandykite kartu nusipurtyti nuo blogų emocijų ir atsikratyti įtampos kaip tai daro šuniukai. Kai matysite, kad vaikai įsitempę ir reikalingas pertraukėlė, sušukite – pasipurtykime!
Pradėkite nuo galvos – lengvai ją pajudinkite, papurtykite, po keleto sekundžių pakilnokite ir pakratykite pečius, rankas, tuomet įjunkite klubus ir juosmenį, pasisukinėkite, tuomet pabandykite pajudinti kelius ir galiausiai kojas (šitai išeis tikrai lengvai). O dabar pabandykite kartu tai padaryti nuosekliai nuo viršaus į apačią tik greitesniu tempu. Jeigu vaikai atpalaiduos ir liežuvius, efektas bus dar geresnis – garsai padės atsikratyti įtampos, be to, bus smagiau! Norite sunkiau? Pabandykite iš apačios į viršų!

Šį trumpą pratimą fiziniam aktyvumui skatinti galite naudoti Olimpinio mėnesio temos medžiagai užtvirtinti, bet kurioje pamokoje kartojant išmoktą medžiagą ar kt. (viskam, kur vaikų atsakymai yra TAIP/NE). Pasiruoškite 4-6 klausimus iš projekto medžiagos apie sveiką gyvenseną ar pamokos temą. Paprašykite vaikų klasėje atsistoti kur laisviau (kad galėtų nevaržomai judėti). Užduokite klausimą. Vaikai choru turi atsakyti TAIP arba NE. Jeigu atsakymas yra TAIP – vaikai daro pritūpimus tol, kol jūs užduodate kitą klausimą ir vaikai choru vėl atsako TAIP arba NE. Jeigu atsakymas NE – vaikai šokinėja į viršų išsitempę kaip stygos. Tai kartokite, kol užduosite visus klausimus. Jeigu atsakymas neteisingas, paaiškinkite, kodėl vaikai suklydo ir kol aiškinsite, vaikai turi nuolat judėti. Klausimų skaičių ir pratimus galite pritaikyti pagal vaikų amžių. Klausimų pavyzdžiai:
Vaikai, ar 2 + 2 = 6 ? Atsakymas NE. Vaikai šokinėja į viršų.
Vaikai, ar gerti vandenį sveika? Atsakymas TAIP. Vaikai daro pritūpimus.
Vaikai, ar turite judėti bent 60 min per dieną? Atsakymas TAIP. Vaikai daro pritūpimus.
Vaikai, ar bandelės pusryčiams yra sveikas pasirinkimas? Atsakymas NE. Vaikai šokinėja į viršų.
Vaikai, ar reikia užjausti draugą? Atsakymas TAIP. Vaikai daro pritūpimus.
Vaikai, ar pavargote? Atsakymas TAIP. Kartu pasijuokite ir baikite pratimą.

 

Visi vaikai girdėjo posakį veidrodėli veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje..? O jūs kartu
pažaiskite žaidimą – sportininko veidrodėlis. Tegul vaikai išeina iš už stalų ir susiporuoja atsistodami bent 1,5m atstumu vienas priešais kitą. Vienas vaikas yra sportininkas, kitas – veidrodėlis. Sportininkas pradeda rodyti judesius, o veidrodėlis juos kuo tiksliau atkartoja. Po 30 sekundžių ar po 1 minutės, po Jūsų komandos, vaikai apsikeičia rolėmis. Vaikai gali daryti Jūsų pamokose išmoktus pratimus, bėgti vietoje, šokinėti ar tiesiog laisvai šokti. Galbūt sportuojantys ar lankantys būrelius vaikai galės parodyti judesių, su kuriais kiti dar nesusidūrė?
Kartokite, kai tik norėsite atitrūkti nuo pamokų ir pailsinti įsitempusius protus. 30s ar 1min laikui reguliuoti galite naudoti muziką. Su ritmu juk dar labiau atsipalaiduojama!

Kartu leiskitės į nuotykį ir apsimeskite, kad rankose turite sportinį inventorių ir bent 1
minutę šokinėkite per įsivaizduojamą šokdynę.
Arba 1 minutę važiuokite dviračiu (vaikai atsisėda ant kėdės krašto, šiek tiek atsilošia atgal išlaikydami tiesias nugaras ir mina įsivaizduojamą dviratį laikydami rankas iškeltas viršuje).
Arba 1 minutę mušinėkite krepšinio kamuolį ir mėtykite į įsivaizduojamą krepšį.
Arba 1 minutę atmušinėkite įsivaizduojamą badmintono plunksnelę.
Arba..?
Viskas priklauso nuo Jūsų fantazijos ir vaikų pomėgių. Galbūt jie patys norės pasiūlyti
kokią idėją, kokiu sportu užsiimsite kitos minutinės pertraukėlės metu?

 

Burpiai (lietuviškai atsispaudimai ir šuoliai, bet patogumo dėlei, likime prie burpių) yra
nuostabus visą kūną treniruojantis pratimas. Padarykite po 15 burpių kiekvieną dieną
(atsižvelkite į vaikų amžių ir galimybes, galite startuoti nuo 5 ar 10). Gal galite kasdien pridėti po vieną arba du burpius? Įtraukite vaikus į procesą ir nuspręskite kartu, po kiek pridėsite kiekvieną dieną. Penktadieniais leiskite sau pailsėti – nepridėkite daugiau burpių! Tačiau nepamirškite priminti vaikams toliau sąžiningai treniruotis ir namuose savaitgaliais!
Štai kaip atrodo burpiai
Ir trumpas paaiškinimas žodžiais:
o Startinė pozicija: stovint rankas laikome šonuose, kojos pečių plotyje.
o Darydami pritūpimą, dedame rankas ant grindų, delnus dedame priešais savo pėdas.
o Palinkstame prie grindų, ir kojas atmetame atgal, lyg darydami atsispaudimą.
o Grįžtame į pritūpimo poziciją ir darome šuolį į viršų.
o Kartojame pratimą.
Labai svarbu! Darykite burpius kartu su vaikais! Pajudėsite, o svarbiausia – pademonstruosite įsitraukimą ir nuostabiausią pavyzdį! Norėdami pasunkinti pratimą, galite iš tiesų padaryti atsispaudimą.

 

Paskelbkite sienos iššūkį! Tegul visi vaikai atsistoja glausdami visą savo kūną prie sienos ir su Jūsų komanda nusileidžia žemyn iki sėdimos pozicijos (90 laipsnių kampo). Kas taip išbus ilgiausiai? Įdomumo dėlei, galite matuoti laiką sekundėmis, o gal net minutėmis? Skelbkite dienos laimėtoją! Kartokite kiekvieną dieną! Taip po truputį stiprės ne tik vaikų raumenys, bet ir valia!
Jeigu mokykloje yra daugiau projekte dalyvaujančių klasių, galite varžytis tarpusavyje, kuri klasė padarė didžiausią pažangą, o po Olimpinio mėnesio kartu galite surengti bendrą konkursą!
Būkite kūrybiški organizuodami ir konkursus!

 

Kiek kartų plodami paprastai sumušate delnais? Mes skaičiuojame bent 6-10 kartų.
Paklauskite vaikų ir nuspręskite, kiek paprastai kartų jie sumuša delnais plodami pasirodymo pabaigoje, koncerte ar spektaklyje. Tuomet, kartu su vaikais, pradėkite ploti kojomis! Skamba neįtikėtinai? Net neabejojame, kad sudomins ne tik vaikus, bet ir Jus. Pratimas nesudėtingas, tik rekomenuoduojame daryti pamokos pabaigoje, prieš pat pertrauką ar pertraukos metu, nes triukšmo bus daug!
Šuolis, plojimas kulnais, nusileidimas ant grindų. Sunku įsivaizduoti?
Štai kaip tai atrodo
Padėkokite vieni kitiems plodami! Gal tai taps puikia ir aktyvia dienos pabaigos tradicija?

Kada paskutinį kartą mėgavotės glotnučiu? Laikas glotnučiui! Paprašykite vaikų įsivaizduoti, kad jie yra uogos ir daržovės (kiekvienas gali rinktis pats arba užduoti konkrečią temą galite jūs, pavyzdžiui – tik violetinės spalvos uogos ir daržovės, tik brokoliai, tik bananai, tik daržovės ar pan.)
Demonstratyviai pilkite įsivaizduojamą vandenį ar pieną priešais save ore. Pasakykite vaikams, kad kai įjungsite įsivaizduojamo plakiklio jungiklį, vaikams reikės judėti, suktis aplink save ir kitaip smagiai "maltis" savo vietoje tol, kol kiekvienas bus sutrintas. Pradėkite lėtu režimu, tuomet perjunkite plakiklį į greitesnį režimą, labai greitą režimą ir, galiausiai, į turbo režimą! O tuomet – atvirkščia tvarka! Pradėkite nuo turbo ir keliaukite atgal iki lėčiausio režimo, kol sustosite ir glotnutis bus paruoštas. Valio!

 

Užduotys ir nuolatinis mokymosi procesas kartais reikalauja labai daug vaikų jėgų. Ar nenorėtumėte dažniau kartu pasidžiaugti, jog užduotis sėkmingai atlikta, pamoka išmokta, o diena buvo gera ir turininga? Įsiveskite naują tradiciją – užduotį, pamoką ar dieną pabaigti džiaugsmo šokiu. Leiskite vaikams atsistoti ir be garso savo kūnu išreikšti džiaugmą. Tegul pasveikina save, vieni kitus, Jus. Tai gali būti bet kokie džiaugsmo judesiai – į viršų iškeltos rankos, plojimo imitacija, sukimasis ratu, "penki" suolo draugui, pergalės ženklai ir įsivaizduojami šūksniai. Svarbu, kad viskas būtų maksimaliai intensyvu. O dar svarbiau – džiaugsmas veide. Kartais galite kartu paišdykauti ir "įjungti garsą"!

 

 

Norėdami paįvairinti pamokas ar pertraukas sužaiskite kukurūzų spragėsių žaidimą. Jūsų klasės tikslas – išsprogdinti visus kukurūzų spragėsius ir taip surinkti pilną kibiriuką. Ką daryti? Vaikai turi likti sėdėti savo kėdėse, tačiau pasilikti vietos lengvai, greitai ir saugiai atsistoti nuo kėdės. Pradėkite žaidimą savo pavyzdžiu – pašokite į viršų ir garsiai pasakykite žodį "POP". Tai garsas, kurį išleidžia kukurūzų spragėsis sprogdamas! Po Jūsų pavyzdžio, vaikų užduotis bus po vieną pašokti iš vietos garsiai sakant "POP". Atsistojęs vaikas lieka stovėti vaizduodamas spragėsį (galite leisti vaikams fantazuoti kaip jis atrodo ar kiekvieną kartą susitarti bendrai kaip bus atvaizduojamas spragėsis). Likę vaikai ir toliau sprogdina spragėsius. Jūsų tikslas – visa klasė stovi ir nebelieka sėdinčių vaikų. Lengva? Taip, tačiau jeigu vienu metu atsistoja du ar daugiau vaikų sakydami "POP", žaidimas pradedamas iš pradžių (visi atsisėda ir startuojate Jūs). Pirmiausia, išbandykite, kaip greitai galite surinkti pilną kibiriuką spragėsių. Norėdami pasunkinti šį pratimą – numatykite šiai užduočiai laiko limitą. Šis žaidimas garantuotai padės atsipalaiduoti nuo pamokos, o juk to ir siekiame!

 

Siekiant tobulėti bet kurioje fizinėje veikloje vaikams labai svarbu nuolatos ugdyti pagrindinius judėjimo įgūdžius:
o Šuolis (į aukštį / tolį);
o Spyrimas;
o Atmušimas (ranka arba pvz. rakete);
o Ėjimas / bėgimas;
o Gaudymas;
o Pusiausvyra;
o Stūmimas / traukimas;
o Metimas;
o Šokinėjimas.
- Metimo ir gaudymo įgūdžiams gerinti naudokite suglamžytą popieriaus gabalą, kurį leiskite vaikams mesti vienas kitam. Jeigu šalia esančiam vaikui mesti gniutulą per lengva – pabandykite mesti kitame suole esančiam ar kas antram klasės draugui.
- Iš visų jėgų stumkite sieną, kai reikės nusiraminimo. Kuo stipriau ir ilgiau!
- Atmušimą galite treniruotis su pripūstu balionu. Vėliau galite pabandyti mušinėti ne rankomis, o, pavyzdžiui, liniuote ar kitu daiktu.
- Stovėkite ant vienos kojos ir balansuokite skaičiuodami matematikos uždavinį.
- Imituokite spyrį į kamuolį, kai vaikai bus įpykę ar reikės "nuleisti garą".
- Sugalvokite galutinį tikslą ir išeikite į įsivaizduojamą žygį. Visi žygiuokite aukštai keldami kojas priekyje. Tegul vaikai užsimerkia, o jūs papasakokite, ką jie galėtų pakeliui pamatyti.
Atėjus perktraukėlės laikui, tegul vaikai nubalsuoja, kurį judesį ugdysite ir praktikuosite, o gal visus kartu? Juk pertraukėlių dienoje turite ne vieną ir ne dvi!

 

Greitam atsipūtimui ar įtampos mažinimui po sunkesnės užduoties pasinaudokite paprastu ir efektyviu pratimu. Paprašykite vaikų atsistoti ir nukeliauti kuo toliau nuo savo sėdimos vietos. Pirminė užduotis – nesustoti judėti atliekant fizinį judesį. Ką tai reiškia? Tegul kiekvienas vaikas sugalvoja, ką dar veiks nuolat eidamas – judins ištiestą ranką pirmyn-atgal, suks ratą virš galvos, lenksis į priekį ar šokinės – visi pasirinkimai tinkami. Svarbiausia bus nepamirštant išsirinkto veiksmo ir nuolat intensyviai judant po klasės erdvę, duoti "penkis" kaip įmanoma daugiau bendraklasių. Skirkite pratimui 2 minutes – užstatykite laikmatį. Jeigu vaikų mažiau, atitinkamai pritaikykite pratimą – paprašykite kiekvienam duoti "penkis" kuo daugiau kartų. Tačiau pirmasis “penki” turi pasiekti kiekvieną klasės draugą! Siekite rekordo! Nepamirškite kartais "penkis" pakeisti žaibu (būtinai su garsu) ar kitu vaikų mėgiamu ženklu. Juk svarbiausia, kad būtų smagu! Jokiais būdais nepamirškite įsitraukti ir patys – Jums taip pat reikia atsipalaiduoti, be to, rodysite puikų pavyzdį.

 

Ar vaikai žino, kaip vaikšto pingvinai? O krabai? Išsirinkite su vaikais jiems patinkančius gyvūnus ir pasitikrinkite, kaip jie juda ore, ant žemės, vandenyje. Ar žinote, kad vaikai taip pat turi mokėti judėti skirtingais paviršiais? Skelbkite aktyviąją pertraukėlę ir gyvūną, kurį šiandien vaizduosite. Vaikams ypač patiks linguoti kaip pingvinams, šuoliuoti kaip kad tai daro žirgai, tingiai slinkti kaip meškos ar ropoti atbulomis kaip krabai. Tokius judesius lengvai galite integruoti visose pamokose be atskirų pertraukėlių – kvieskite prie lentos atsakinėti judant tam tikro gyvūno judesiais!

 

Įjunkite vaizduotę! Kartu su vaikais pasidarykite trumpą aktyvią pertraukėlę, kurios metu kartu nukeliaukite į džiungles! Iš anksto pasiruoškite – ant žemės palei suolų eilę nusibrėžkite/užsiklijuokite siaurą juostą, kuri taps Jūsų džiunglių atributu (sprendimas gali būti ilgalaikis, kad pertraukėlę galėtumėte kartoti dažniau). Papasakokite vaikams, jog kartu keliausite į džiungles ir bus labai svarbu išlikti vieningiems ir tiksliems. Svarbiausia, viską daryti susikaupus, nes džiunglės juk kupinos pavojų!
Kai ateis laikas atsipūsti nuo pamokos turinio – sušukite garsiai: džiuglių metas! Visi vaikai turi skubiai išsirikiuoti vienas po kito ir ištiesę rankas į šonus keliauti per lyną labai atsargiai nenukrypdami ir laikydami puikų balansą. Užduočiai skirkite iki 5 minučių. Paįvairinkite kelionę kiekvienos pertraukėlės metu vis skirtingais scenarijais:
- Jūs – turistų grupė keliaujanti nuvirtusiu medžiu per upę, kurioje knibždėte knibžda krokodilų! Nenukriskite!
- Jūs – maži jauni bezdžioniukai keliaujantys medžių viršūnėmis ir siekiate gerinti įgūdžius ir nenugarmėti apačion. Ar vaikai gali pabandyti pamėgdžioti bezdžionėles eidami? Gal kasysis pakaušį ranka, o gal pritūps ir daužys rankomis krūtinę?
- Jūs – drambliukai, bandantys prasibrauti pro siaurą takelį tarp medžių.
O kaip bus smagu, jei kviesdami vaikus į šį nuotykį, darysite tai su muzika! Pavyzdžiui
Kita versija – ant žemės priklijuokite popierines lėkštes arba nubrėžkite apskritimus, kurie atstos pelkėse plūduriuojančius lapus. Juk džiunglių pelkėse lapai šuoliams milžiniški! Tegul vaikai šokinėja nuo vieno ant kito vaizduodami varles. Galite išsipiešti ištisą trasą iš skirtingų atributų, kuria judėsite aktyvios pertraukėlės metu nuolat keisdami scenarijus, tempą, trasas. Svarbiausia, trasą įveikti visiems draugiškai kaip viena komanda ir nepalikti draugų užnugaryje!

Kaip vaikai atsakinėja į klausimus Jūsų klasėje? Pabandykite kai ką naujo. Kiekvieną kartą atsakinėjant naudokitės ne tik ranka, o visu kūnu. Kvieskite vaikus žinant atsakymą ne kelti ranką, o atsistoti iškėlus abi rankas į viršų, atsėsti, vėl atsistoti iškėlus rankas, vėl atsisėsti. Tai kartoti tol, kol Jūs pakviesite kažką atsakyti į užduotą klausimą. Pasakykite, kad nematote vangiai judančių vaikų, o pastebite tik labai aktyviai judančiuosius. Taip nejučia vaikai taps žymiai aktyvesni dienos eigoje, svarbiausia nepamirškite ir kartokite.

 

Kam patinka būgnai? Kviečiame paimti į rankas įsivaizduojamas būgnų lazdeles, pasistatyti priešais save kėdę, kuri atitiks įsivaizduojamą būgną ir pajusti ritmą! Parodykite vaikams šį video su muzika ir kartu smagiai pajudėkite!
Video
Kanale yra kelios būgnų mušimo versijos, tad galite keisti video reportažą jau išmokę vieną judesių seką arba išsirinkti labiausiai patinkantį! Dėl smagumo galite iš popieriaus pasigaminti tikras lazdeles arba labai švelniai naudoti, pavyzdžiui, pieštukus. Tikrai kartosite ne kartą, juk taip smagu išmokus judesius visiems vieningai mušti būgnus!

Sužaiskite žaidimą tapdami Ąžuolu Galinguoju! Išsirinkite, kas bus Ąžuolas. Ąžuolo pagrindinis tikslas žaidime – eliminuoti visus kitus žaidėjus, todėl jis turi būti labai gudrus. Žaidimo esmė – Ąžuolas taria žodžius: "Ąžuolas sako" ir prideda veiksmą, kurį visi klasės vaikai turi atlikti kuo greičiau. Pavyzdžiui: pasikasyti ausį, paliesti kojų pirštus, pašokti į viršų, nusišypsoti ar pan. Tačiau veiksmą visi klasės vaikai turi atlikti tik tuo atveju, jeigu nuskamba frazė "Ąžuolas sako". Jeigu frazės nėra, o išgirstamas tik veiksmas, nieko daryti nereikia. Iš žaidimo iškrenta tie vaikai, kurie sakinyje, prasidedančiame fraze "Ąžuolas sako", greitai neatlieka veiksmo arba atlieka veiksmą, kai nenuskambėjo frazė "Ąžuolas sako". Likus vienam žaidėjui jis tampa kitu Ąžuolu ir žaidimas prasideda iš pradžių. Jeigu Ąžuolas bus išties gudrus, jis prašys atlikti trumpas užduotis, kad galėtų supainioti kuo daugiau dalyvių.

 

1.Pasimėtykite kokosais! Iš anksto pasiruoškite: vienai vaikų porai reikės 20 vnt kokosų - nereikalingo ir panaudoto popieriaus/senų laikraščių gniutulų ir 1 gaudyklės - šiukšlių ar paprastos kartoninės dėžės (svarbu lengvumas ir galimybė pradinukui paimti ją į rankas bei lengvai kilnoti). Tegul vaikai susiporuoja ir pasiskiria roles - vienas mėtys kokosus, kitas gaudys. Tiesa, kokosų mėtymas reikalas nelengvas: vienam vaikui teks mesti kokosus nusisukus ir nežiūrint į gaudyklę bei mesti kokosą per petį ar per galvą, o porininko užduotis - kaip galima daugiau kokosų sugauti rankose laikant gaudyklę (ją reikia judinti siekiant pagauti kokosą). Kiekvieną kartą kokosininkui pataikius, gaudyklę laikantis vaikas turi sušukti "kokosai". Vėliau, žinoma, reikės rolėmis apsikeisti.
Kokosus mėtyti galima įvairiai - tiesiog mesti viena ranka į priešais esančią gaudyklę, nusisukus mesti per galvą, mesti užsimerkus, mesti stumiant dviem rankomis nuo krūtinės, mesti iš apačios, naudoti tik kairę ranką ir kt. Parinkite vaikams tinkamiausią būdą pagal amžių ir galimybes.Atsižvelgdami į kokoso metimo būdą, būtinai nustatykite adekvatų ir vienodą atstumą tarp visų žaidžiančių vaikų porų. Galite nustatyti ir laiką, per kurį turi būti išmesti visi kokosai tam, kad išlaikytumėte norimą pertraukėlės laiką ir intensyvumą.
Pratimui atlikti turite du variantus - neleisti vaikams kalbėtis tarpusavyje, taip turėtų būti daugiau judesio siekiant pagauti kokosus arba leisti vaikams poroje kalbėtis ir pabandyti susitarti kaip padidinti šansus pagauti didesnį skaičių kokosų. Taip pat užduotis bus lengvesnė/sunkesnė varijuojant atstumu tarp vaikų.
Šio pratimo tikslas - smagiai pajudėti, tačiau galite skelbti taikliausią dienos "kokosininką" ir kartoti pratimą kitą dieną.
Jeigu vaikų klasėje daug ir neturite galimybės pasigaminti reikiamo kiekio priemonių kiekvienai porai, pasiruoškite du ar daugiau komplektų kokosų bei gaudyklių ir pagal klasės vaikų skaičių padalinkite juos į dvi (ar daugiau) grupes. Tuomet du grupės vaikai mėtys kokosus, o kiti bus palaikymo komanda, kuri po kiekvieno sėkmingo metimo visi privalės pašokti į viršų sušunkant tris kartus "koko", "koko", "kokosai".

2.Darykite pertraukėlę pamokos metu ir atsipalaiduokite jogos pagalba! Vaizduosite du gyvūnus - karvę ir katę. Pratimai nesudėtingi, bet naudingi vaikučių nugaroms. Vaikai turėtų atsiklaupti ant grindų keturiomis. Ištiestas rankas laikyti po pečiais, o kelius - po dubeniu. Jei trūksta vietos, galima pratimus atlikti atsistojus. Tokiu atveju kojos pečių plotyje, sulenktos per kelius ir lenkiamasi į priekį. Jums reikės išriesti nugarą į viršų, galvą nuleisti žemyn atpalaiduojant ir leidžiant jai kabėti tarp rankų. Pabūkite taip 15s. Tuomet lėtai išrieskite nugarą į apačią (spauskite pilvą žemyn), o krūtinę ir galvą iškelkite į viršų. Pabūkite taip 15s. Kartokite.
Pratimų metu giliai kvėpuokite.
Pratimą užbaikite smagiai - išrietus nugarą į viršų paskutinį kartą duokite vaikams ženklą pakniaukti kaip katės, o išrietus nugarą į apačią - pamūkti kaip karvutės.

3.Kai ateis laikas pertraukėlei, pasiūlykite vaikams pačiuožinėti pačiūžomis klasėje. Tikriausiai visi vaikai iki vieno žino, kokie judesiai atliekami, tačiau galite pademonstruoti dar kartą. Kiekvienas vaikas turėtų pasiimti po 2 nereikalingo popieriaus lapus, pasidėti juos ant žemės ir čiuožti! Prašykite, kad vaikai sinchroniškai judintų ištiestas rankas į šonus. Kairė koja į priekį - abi rankos į dešinę, dešinė koja į priekį - abi rankos į kairę. Svarbu, kad vaikai imituotų slydinimo judesius ir plačiai judėtų klasės erdvėje bei nepaleistų popieriaus lapų. Jei lapai skraido į kairę ir į dešinę, galite juos lengvai pritvirtinti prie batų lipnia juosta ar pakeisti kitais grindimis slystančiais daiktais.
Jeigu vietos klasėje mažai, skirstykite vaikus grupėmis ir prašykite imituoti kitą sportą: kol viena grupelė čiuožia, kita, pavyzdžiui, važiuoja riedlentėmis. Šiuos vaikus reikėtų pamokyti atsistojus prie sienos stipriai ja spausti ištiestomis rankomis, o tuomet jiems patogia koja vaizduoti atsispyrimo nuo žemės judesį. Tai galima daryti vidutiniu tempu arba labai intensyviai.
Vėliau apkeiskite grupių veiklas.

4.Suskirstykite vaikus poromis arba leiskite jiems patiems tai padaryti. Tegul vaikai atsistoja vienas priešais kitą, susikimba ištiestomis rankomis ir pritūpia lyg sėdėtų kėdėse. Vaikai neturėtų vienas kito tempti į save, tačiau švelniai laikytis už rankų. Laimės ta pora, kuri "išsėdės" ilgiausiai. Būnant vienas priešais kitą pasiūlykite vaikams pabandyti motyvuoti porininką šypsena ir žodžiais. Tvirtinsite ne tik raumenis, o ir valią bei ištvermę.

5.Mes, lietuviai, labai mėgstame krepšinį. Tad pažaiskite! Paprašykite vaikų įsivaizduoti, kad kiekvienas rankoje laiko krepšinio kamuolį. Ką darome su kamuoliu? Mušinėjame į žemę - varomės. Paprašykite vaikų mušinėti kamuolį į žemę stovint vietoje prie savo suolo. Mušinėkite kamuolį kartu su vaikais bei užduokite norimą tempą pagal vaikų amžių. Tuomet paprašykite saugiai ir lėtai įsivaizduojamą kamuolį "apsivaryti" aplink savo suolą. Vaikai turėtų judėti sinchroniškai jūsų diktuojamu tempu. Po keleto kartų paprašykite kamuolį apsivaryti aplink stalą greičiau. Dar po keletos - beveik bėgte. Užbaikite tritaškiu metimu į jūsų vaizduojamą krepšį.
Jeigu turite galimybę, didinkite kamuolio varymosi trajektorijas ir judėkite aplink keletą suolų ar aplink visus klasės suolus, bėkite aštuoniukėmis ar zigzagais.
Įtraukite vaikus į šios pertraukėlės turinį - paklauskite, kas žino kokį krepšininko judesį ir gali jį pavaizduoti. Tegul visa klasė sinchroniškai bent keletą kartų pakartoja ir vėl grįžta prie mušinėjimo vietoje.

6.Olimpinis žaidimas akmuo-popierius-žirklės. Skirkite šiam žaidimui kiek daugiau laiko. Padalinkite klasę į tris zonas ir pavadinkite jas - bronza, sidabras, auksas. Klasėje turėtų atsirasti trys erdvės, kur galėtų tilpti klasės vaikai. Visi vaikai startuoja bronzos zonoje ir juda link aukso zonos laimėjimo atveju (patenka į sidabro zoną, o vėliau į aukso).
Kaip žaidžiama? Vaikai atsistoja poromis vienas priešais kitą ir žiūrėdami vienas į kitą tris kartus pašoka į viršų garsiai skaičiuodami "vienas, du, trys". Su ištartu skaičiumi "trys", nusileidus ant žemės, abu vaikai parodo pasirinktą ženklą savo kūnu. Akmuo vaizduojamas pritūpiant ir apglebiant savo kelius rankomis; žirklės - sukryžiuojant rankas ir kojas stovint; popierius - pritūpiant išskėstomis kojomis ir pakeliant rankas į viršų.
Laimėtojas nustatomas pagal žaidimo taisykles:
-Akmuo laimi prieš žirkles (akmuo bukina ar laužo žirkles);
-Žirklės laimi prieš popierių (žirklės karpo popierių);
-Popierius laimi prieš akmenį (popierius uždengią akmenį).
Po pirmųjų "kovų" bronzos zonoje lieka pralaimėjusieji, o laimėję juda į sidabro zoną ir suradę porininką vėl žaidžia. Jeigu pasiseka - juda į aukso zoną, jeigu nepasiseka - juda atgal į bronzos zoną. Pralaimėjus aukso zonoje reikės grįžti į sidabro zoną, laimėjus - likti. Kiekvienas vaikas turi sužaisti po 5 ar 10 "kovų".
Pabaigus pertrauką, kartu pasidžiaukite rezultatais - juk visi vaikai su medaliais. Puiki proga papasakoti apie sportininkų kasdienybę - sekundžių svarbą varžybų metu (šiuo atveju vaikams tai buvo atsitiktinumo faktorius).

7.Kol lėtai suskaičiuosite iki 10, vaikai turi atsistoti po du nugaromis vienas į kitą. Skaičiuokite tempu, kuris tinkamas vaikams pagal amžių. Sustojus poromis, paaiškinkite žaidimą: jums garsiai skaičiuojant su kiekvienu skaičiumi vaikai turi aukštai pašokti į viršų. Skaičiuokite tiek, kiek jūsų manymu vaikams reikia tuo momentu pagal emocinę būklę. Pradėkite nuo trijų. Kai sušuksite šokam - vaikai pašokdami į viršų turi atsisukti vienas į kitą. Atsisukdami vaikai turėtų parodyti skaičių nuo 1 iki 5 naudodami vienos rankos pirštus. Tas, kuris pirmas sudės skaičius ir pasakys teisingą atsakymą - laimės. Jeigu vaikai maži ir dar nemoka skaičiuoti, tegul atsisukę vienas į kitą kartu garsiai skaičiuoja iki Jūsų nurodyto skaičiaus. Kartokite.

8.Keletui minučių nusikelkite į pelkę nakties metu. Ten naktimis gausiai karkia ir šokinėja varlės, girdisi daugybė skirtingų gyvūnų garsų. Pasileiskite kūdros/pelkės nuotaiką atitinkančią muziką (muzikos pavyzdys: https://youtu.be/MZSEAG7adSk?si=FPxejLs2cQGlCOV2) ir paprašykite vaikų bent 10 kartų pašokti varlėmis kartkarčiais išleidžiant varlėms būdingą garsą.
Varlė-vaikas šoka aukštai į viršų, o nusileidęs ant žemės pritūpia ir rankomis paliečia žemę - tai vienas varlytės šuoliukas. Kiekvienas vaikas turėtų išleisti garsą "kva" ar kitą garsą, primenantį pelkės gyvenimą. Svarbiausia priminkite vaikams, kad tai nakties metas - garsai turi būti tylūs ir susiliejantys į visumą. Paklausykite, kokia nuostabi simfonija liejasi Jūsų klasėje keletą minučių!

9.Pasirūpinkite senais laikraščiais ar kitais nereikalingais popieriais arba paprašykite vaikų atsinešti į klasę. Pakvieskite vaikus atbėgti po vieną ir pasiimti po vieną lapą arba tiesiog pradėkite. Visi kartu suglamžykite popierių į gniutulą (toliau vadinsime kamuoliu) ir pradėkite mankštą. Jūs turėtumėte vaizdžiai rodyti pratimus, o vaikai - juos kartoti ir daryti mankštelę kartu.
Pradėkite:
-Pakelkite ranką su kamuoliu virš galvos, nuleiskite, perimkite kamuolį kita ranka, pakelkite ją virš galvos. Kartokite 10 kartų.
-Ranką su kamuoliu tieskite į vieną šoną, grįžkite atgal, ties viduriu perimkite kita ranka ir tiekite ją į kitą šoną. Kartokite 10 kartų.
-Naudodami abi rankas apsukite kamuolį aplink galvą 10 kartų.
-Naudodami abi rankas apsukite kamuolį aplink juosmenį 10 kartų.
-Naudodami abi rankas apsukite kamuolį aplink kelius 10 kartų.
-Naudodami abi rankas apsukite kamuolį aplink čiurnas 10 kartų.
-Apsukite aštuoniukes aplink kiekvieną koją 10 kartų.
-Išmeskite kamuolį į viršų viena arba dviem rankomis (bent virš galvos) ir pagaukite. Kartokite 10 kartų.
-Lėtai sukite didelius ratus ranka su kamuoliu į priekį, pakeiskite ranką. Kartokite 10 kartų.
Galite improvizuoti tiek su pratimais, tiek su kartojimo dažniu, tiek su tempu. Jūs jį diktuojate. Svarbu nepaleiskite kamuolio iš rankų ir nedarykite pertraukų be judesio.

10.Ar pamenate klasika tapusį filmą Rokis? Pamėginkite aktyviąją pertraukėlę praleisti aktyviai bokso virtuozo Rokio Balboa ritmu.
Pradėkite judėti lengvai permesdami kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos (lengvai ir minkštai šokčiodami), laikykite rankas ties veidu. Tai bus pagrindinis jūsų judesys.
Vienas svarbiausių šio pratimo elementų - muzika. Klausant šio ritmo tiesiog užplūsta energija ir motyvacija - https://www.youtube.com/watch?v=CiIkBT-HFOA
Pridėkite vieną ar kitą rankų judesį, tačiau pasirūpinkite, kad vaikai nesustotų šokčioti.
-Galite vaizduoti, jog mušate viršuje kabančią "kriaušę" iš pradžių viena, vėliau kita rankas arba nuolat keisdami rankas.
-Galite pasisukti šonu ir smūgiuoti viena ranka prijungiant antrą ranką ir taip suduodant dvigubą smūgį.
-Galite suduoti vieną smūgį ir pakelti vieną kelį prie krūtinės, vėl smūgiuoti ir pakelti kitą koją.
-Galite intensyviai šokinėti dviem kojomis iš kairės į dešinę ir atvirškčiai.
-Galite vaizduoti smūgiavimą iš apačios viena ranka, kita ranka, abiem rankomis viena po kitos.
-Galite vaizduoti šokinėjimą šokdyne - juk taip dažnai boksininkai treniruojasi
Pradėkite iš anksto kartu pasimokydami išsirinktų žingsnelių ir judesių, o tuomet atlikite pratimus su muzika.
Tai puikus būdas išsikrauti emociškai ir intensyviai pajudėti. Nepamirškite, Jūs reguliuojate tempą pagal vaikų amžių ir emocinę būseną.

Gyvename pasaulyje, kuriame iš tiesų gana sudėtinga kiekvieną dieną priimti sveikatai palankius sprendimus. Sudėtinga mums, suaugusiesiems. O kaip su mažaisiais? Juk jie dar net iki galo nesupranta sveikos mitybos svarbos jų sveikatai, kūnui, ateities gyvenimo kokybei.

Ką gali padaryti ugdytojai, kad prisidėtų prie vaiko gerovės šiuo klausimu? Pirmiausia, kalbėtis kalbėtis kalbėtis. Nuolat minint daržoves ir vaisius, įtraukiant vis daugiau sveikatai palankių produktų pavadinimų, vaikams bus lengviau daryti teisingus pasirinkimus ateityje. O jeigu pavyks išmokyti vaikus pagrindinės taisyklės – stipriai perdirbtas maistas niekuomet nebus sveikatai palankus (jame daug cukrų ir blogųjų riebalų, kurie iš tiesų labai kenkia sveikatai) – jūs jau padarėte didelį darbą.

Taip pat, galite įtraukti daugiau žaidimų, kurie padėtų vaikams mokytis atskirti sveikatai palankius produktus nuo nepalankių. Tačiau vien supažindinimas su daržovėmis, vaisiais kartais gali būti didelis postūmis vaiko supratimui ir sprendimų priėmimui.

Žinoma, nepamirškime, juk jūs – vaikų superherojai, todėl tiesiog privalote būti geruoju pavyzdžiu. Jei prie kavos pertraukos metu atsinešite džiovintų vaisių ar energetinį kąsnelį (vietoje gabalėlio torto), vaikai tai priims kaip savaime suprantamą dalyką ir, gali būti, ateityje jus mėgdžios. Kartu gerkite daug vandens, nuolat pasidžiaukite sveikais savo ir vaikų pasirinkimais.

O štai kitas superherojus Amis Kilniaširdis visą savaitę kviečia išbandyti naujas veiklas bei įtraukti žaidimus į pamokų rutiną. Išnaudokite šį superherojų savo reikmėms – kai kyla klausimų sveikos mitybos temoje – kreipkitės į superherojų ir tegul jis atsako vaikams į rūpimus klausimus! Sugalvokite būdą, kuriuo su superherojumi bendrausite tik Jūs. Štai keletas Amio idėjų, kaip smagiai praleisti laiką klasėje:

1.Įvertinkite vaikų žinias apie sveikatai palankų maistą judriuoju būdu. Garsiai tarkite maisto produkto ar patiekalo pavadinimą (bet kokį), o vaikai turės įvertinti – tai sveikas pasirinkimas ar nesveikas. Priklausomai nuo turimo atsakymo, kiekvienas vaikas turės kuo greičiau atsidurti kairėje (nesveika) arba dešinėje (sveika) klasės pusėje. Taip rūšiuoti maisto produktus galėsite kaskart, kai norėsite aktyviosios pertraukėlės metu atsipūsti nuo mokslų. Svarbu, kad vaikai susitelks į užduotį ir pajudės bei nuolat galvos apie sveikatai palankių/nepalankųi produktų pasirinkimus.
Šiai užduočiai galite skirti laiko limitą ir kartu su visa klase nuolat gerinti rezultatą. Skaičiuokite, kiek pasirinkimų vaikai spėja padaryti per, pavyzdžiui, 3 minutes. Svarbu nesakyti kito maisto produkto ar patiekalo tol, kol visa klasė nestovi už jūsų numatytos įsivaizduojamos ribos. Tardami žodžius galoite reguliuoti pertraukėlės aktyvumo lygį – vaikai bėgios iš vienos pusės į kitą arba liks vietoje.

2.Pirmiausia, paprašykite vaikų užrašyti ar nupiešti jų mėgstamiausią produktą ar patiekalą. Surinkite lapelius ir sumeskite į didelį stiklainį. Atidėkite į šalį. Antra, visi kartu pasigaminkite aktyvumo abėcėlç. Abėcėlės pavyzdys: A – 5 pritūpimai; B – 3 atsispaudimai; C – 10 šuoliukų į viršų; D – 5 kairės rankos sukimai ir tt. Pasikartojimų skaičių dėliokite pagal vaikų amžių. Galite abėcėlç surašyti lentoje, atskirame dideliame plakate ar kitur. Svarbu, kad tai tampa bendru visos klasės susitarimu. O dabar grįžkime prie stiklainio su produktais. Kiekvieną rytą traukite po vieną lapelį (ar kelis) su vaikų mėgstamiausiu patiekalu ar produktu, vardinkite raides ir sportuokite pagal savo susikurtą abėcėlç! Pavyzdys: ABRIKOSAS: A – 5 pritūpimai, B – 3 atsispaudimai ir t.t.

3.Ar teko kada gaminti krabų sriubą? Visi krabai turi atsidurti katile kuo greičiau, kad galėtų virti su kitais sriubos ingredientais. Pakvieskite mažuosius tapti į katilą skubančiais krabais. Kaip atrodo krabas? Vaikui reikia atsisėdus ar atsigulus atsilošti atmetant rankas atgal, iškeliant pilvą į viršų (kaip pratimas tiltelis). Svarbu judėti atlošta galva pirmyn. Paprašykite visų vaikų judėti vienas paskui kitą. Geriausia šį pratimą būtų atlikti lauke, tačiau jei nėra galimybės, išeikite tyliai už klasės ribų į fojė ir ten visi kartu susiropškite į katilą. Jums reikės nurodyti, kur

yra įsivaizduojamas didelis katilas, kuriame tilps visi visi krabiukai. Įšokus į katilą vaikai gali atsistoti ir kuo glaudžiau susispaudç suktis aplink savo ašį vaizduodami virimą karštame vandenyje.

4.Ši užduotis susidės iš dviejų dalių. Pirmiausia su mažaisiais pasiruoškite bent po vieną, o dar geriau po du lapus piešti. Vaikų užduotis – viename popieriaus lape (4/5 lapo) sutalpinti Jūsų nurodytą skaičių vienodų daržovių ar vaisių. Lapo apačioje (maždaug 1/5 lapo) reikia palikti tuščios vietos, kad būtų galima įrašyti tris ar keturis skaitmenims. Skaitmenis surašysite Jūs nuordant vieną teisingą (kiek nupieštų daržvių ar vaisių yra lape ir kelis neteisingus skaitmenis). Įvertinkite vaikų amžių ir jų galimybes skaičiuoti daržoves ar vaisius. Šią užduotį kartu su vaikais galite atlikti kelių pertraukėlių metu (galite tam skirti ir kelias dienas). Pabaigus pildyti lapus tegul vaikai atneša juos Jums (jokiu būdu nerinkite patys, leiskite vaikams judėti).
Dabar galėsite pradėti antrąją užduoties dalį. Atsitiktine tvarka vaikai atbėgs ir pasiims po vieną lapą (galite juos sulankstyti ir sumesti į didelį stiklainį ar kitą indą) ir grįžç į savo vietą galės pradėti skaičiuoti daržoves ar vaisius ir žymėti teisingą atsakymą. Siekiant panaudoti lapus bent keletą kartų – teisingą atsakymą žymėkite skalbinių segtuku. Atlikç užduotį vaikai turės pradėti šokinėti, kad prieitumėte ir patvirtintumėte, kad užduotis atlikta teisingai.

5.Vaikų kūribingumui ribų nėra, tiesa? Sutarkite, kad vaikai iš namų atsineš daržovių ir vaisių likučių ar girežinėlių (morkos, saliero, svogūno galas, banano žievė, citrinos griežinėlis ar kt.). Ką veiksite? Ogi tapysite! Jums tereikės popieriaus ir dažų, o visa kita bus vaikų valioje. Galite užduoti temą – sveika gyvensena, daržovių vakarėlis, aktyvus savaitgalis, laiptai į sveiką rytojų, vandens ir daržovių mūšis ar kt. Naudojant daržovių ir vaisių likučius ar griežinėlius ir mirkant juos į dažus (arba užtepant dažų teptuku), išnaudojant tekstūrą ir tapšnojant ant popieriaus bus kuriami patys nuostabiausi piešiniai.
Kad būtų mažiau terlionių ir daugiau judesio, prašykite vaikų pasikeisti vietomis paliekant tiek tapybos priemones, tiek lapus popieriaus darbo vietoje. Pažiūrėkite, kokius šedevrus sukurs bendra kūrybinė galia!

6.Ar klasėje turite kolos mėgėjų? Neabejotinai bent vieną kitą tikrai rasite. Ar žinojote, jog kolą žmonės naudoja puodų šveitimui, klozetų švarinimui, rūdžių šalinimui ir kitiems agresyviems valymo darbams? Ar girdėjo tai vaikai?
Atlikite eksperimentą ir parodykite vaikams, ką jie taip mėgsta gerti. Jums reikės kolos, stiklinės ar puodelio ir nešvarių monetų. Pamerkite monetas į kolą ir palikite per naktį. Kitą rytą džiaukitės it naujomis monetomis ištrauktomis iš gėrimo, kuris keliauja vaikų skrandin!
Paaiškinkite rūgšties žalą vaiko organizmui. Paklausinėkite, ką, jų manymu, kola daro jų dantims, skrandžiui.
Priminkite, kad kolos skardinės turinyje yra daugiau cukraus nei rekomenduojama paros norma! 330ml skardinėje yra 35g cukraus! Paros norma pradinukams – 24g.

7.Pasiruoškite du pirkinių maišelius, dvi šiukšliadėžes ir daug maisto produktų imitacijų (tai gali būti iškarpos iš žurnalų, vaikų piešti produktai, atspausdinti produktai). Tai turėtų būti tiek sveikatai palankūs produktai, tiek šlamštmaistis. Jūsų užduotis – keliaukite su visa klase į parduotuvę!
Maisto produktus padalinkite po lygiai ir palikite ant stalo ar atskiruose induose viename klasės gale. Prie kiekvienos krūvos maisto produktų palikite po pirkinių maišelį ir šiukšliadėžç. Paskirstykite vaikus į dvi grupes. Klasės gale pažymėkite liniją, už kurios turės sustoti vaikai. Užduotis – po vieną vaiką iš kiekvienos grupės turi nubėgti iki maisto produktų, paimti atsitiktinį vieną (du, tris ar kt.) maisto produktą ir tinkamai „išrūšiuoti“, t.y. sveikatai palankų pasirinkimą įdėti į pirkinių krepšelį, o nesveiką – į šiukšlių dėžç. Skirkite užduočiai ribotą laiką ir skelbkite laimėjusią komandą (ne tik pagal greitį, bet ir pagal teisingus pasirinkimus).

8.Informuokite, kad kiekvienas vaikas šią savaitç turi stebuklingų galių – priversti visą klasç judėti taip, kaip nori jis ar ji. Tebūnie tai 30 sekundžių ar 1 minutė – pasirinkite jūs. Žaidimo esmė – vaikas bet kuriuo sveikos mitybos temos savaitės metu gali atsistoti ir garsiai pasakyti „storas ir raudonas labai gardus naminis pomidoras“ ir parodyti norimą judesį. Tuomet visi įskaitant ir Jus turės 30s ar 1 minutç judėti užduotu judesiu ir ritmu. Tad pasiruoškite – savaitė bus įdomi, o frazç turėsite išgirsti tiek kartų, kiek klasėje vaikų. Svarbu – neignoruokite šios frazės – visuomet stabtelkite ir atlikite 30s/1min veiklos.

9.Amis Kilniaširdis globoja sveikos mitybos temą jau šeštus metus. Ar vaikai numano, kodėl Amis mėlynas? Leiskite jiems paspėliotti.
O teisingas atsakymas, žinoma – vanduo. Amis jo geria tiek, kiek priklauso – ne mažiau nei 8 stiklines kasdien ir tai padeda jam išlaikyti savo stebuklingas galias. Papasakokite apie vandens svarbą organizmui, apie tai, kad 70 procentų mūsų kūnų sudaro būtent vanduo.

Kartu paskaičiuokite, kiek vandens šiandien išgėrėte. Jeigu per mažai – sudėliokite grafiką-planą, kada dienos eigoje vaikai galėtų išgerti po stiklinç vandens, kad surinktų reikiamą jo kiekį ir išliktų sveiki. Pasirūpinkite, kad klasėje būtų geriamojo vandens ir padarykite bent vieną Amio pertraukėlç – kartu išgerkite vandens.

10.Kartu su vaikais pasigaminkite energijos kąsnelius. Tikriausiai girdėjote anglišką „energy bites“ arba „energy balls“ terminą? Kai kas juos dar vadina „sveiko dangaus kąsneliais“. Taigi, atsiraitokite rankoves ir prisilieskite prie dangaus! Šis užkandis yra sveikas, subalansuotas ir naudingas, tačiau išlieka desertu, tad nepadauginkite. Gaminimas ypatingai lengvas – visus ingredientus reikia sudėti į maistinį smulkintuvą, o gavus sausainių tešlos konsistencijos tešlą – voliojant delnuose formuoti rutuliukus.
Šiam užkandžiui tinka riešutai – gerieji riebalai ir baltymai, datulės – natūralus saldiklis (rinkitės šviežias), įvairios sėklos, kokosų drožlės, kakava ir dar daug produktų, kuriuos sugalvosite. Keletas receptų žemiau, tačiau paeksperimentuokite su vaikais ir dėkite viską, ko jie pageidaus – sukurkite savo klasės receptą!

Nr. 1
200 g avižinių dribsnių 100 g datulių be kauliukų 50 g čija sėklų
150 g graikinių riešutų
150 g žemės riešutų sviesto
1/2 arbatinio šaukštelio druskos
Viską susmulkiname iki vientisos masės ir gaminame rutuliukus - valgomuoju šaukštu kabinkite tešlos, duokite vaikams ir vandensiu sudrėkintais delnais formuokite rutuliukus. Šaldytuve palaikykite bent kelias valandas prieš ragaujant.

Nr.2
100 g migdolų
100 g juodojo šokolado 30 g kokosų drožlių
1 stiklinės datulių
3 v. š. žemės riešutų kremo 2 v. š. kokosų aliejaus
1 v. š. ispaninio šalavijo sėklų čija 1 v. š. kakavos miltelių
avižų dribsnių pagal skonį
Viską susmulkiname iki vientisos masės ir gaminame rutuliukus - valgomuoju šaukštu kabinkite tešlos, duokite vaikams ir vandensiu sudrėkintais delnais formuokite rutuliukus. Šaldytuve palaikykite bent kelias valandas prieš ragaujant.

Nr. 3
0,5 stiklinės datulių
2 v.š. kakavos
2 v.š. kedrinių pinijų
0,5 stiklinės riešutų sviesto
Datules, kakavą ir riešutų sviestą susmulkinkite iki vientisos masės ir tuomet įmaišykite kedrinių pinijų riešutus. Valgomuoju šaukštu kabinkite tešlos, duokite vaikams ir vandensiu sudrėkintais delnais formuokite rutuliukus. Galite apvolioti kakavoje. Šaldytuve palaikykite bent kelias valandas prieš ragaujant.

Pasimėgaukite saldžiomis akimirkomis!

III savaitė. Kokybiškas poilsis
(Tėveliams)

Būdami suaugusiais puikiai suvokiame, jog kokybiškas poilsis yra svarbus mūsų gerai savijautai ir sklandžiam mūsų organizmo funkcionavimui. Tačiau poilsis yra tiesiog gyvybiškai reikalingas mūsų mažiesiems. Pirmiausia dėl nuolatinio augimo proceso, antra dėl daugybės patiriamų kasdienių dirgiklių – juk tiek daug reikia išmokti, tiek daug informacijos į save sugerti, nepaisant to dar sparčiai
augti ir vystytis fiziškai.
Pradinukams ypatingai lengva pervargti – pirmokai dar tik adaptuojasi prie mokyklos ir dienotvarkės, daugybės užduočių ir namų darbų. Vyresnių klasių pradinukai kartais susiduria su sunkumais po vasaros atostogų – iš naujo reikia pratintis prie pamokų ritmo ir užduočių gausos. Prie visų šių iššūkių vaikams prisideda ir papildomos veiklos bei būreliai, kur taip pat gali laukti informacijos gausa, daugybė naujovių, su kuriomis susiduriama pirmą kartą. Ar numanote, kaip sunku tiek visko prisiminti, išmokti, sugrupuoti ir išspręsti mažųjų smegenims? Todėl labai svarbu nuolat sekti, kaip vaikas elgiasi ir jaučiasi bei, atsiradus bent menkiausiems pokyčiams, ieškoti tų pokyčių priežasčių. Kuo anksčiau bus pastebėti galimi pervargimo požymiai, tuo lengviau šią problemą bus išspręsti. Keletas pervargimo pavyzdžių: nuolatinis atidėliojimas – vaikas nebesijaučia motyvuotas atlikti užduotis (tiek klasėje, tiek namuose). Kitas požymis – nerimas ir susierzinimas - vaikas nenoriai eina į mokyklą, gali verkti prieš užmigdamas ar prieš mokyklą, lengvai susierzina dėl
menkiausių smulkmenų.
Tokiu atveju svarbu pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai kokybiško poilsio ir galėtų iš naujo „pasikrauti“. Kaip tai padaryti?

1.Pirmiausia, žinoma, reiktų pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai miego. Geras miegas yra būtina sąlyga emocinei ir fizinei vaiko gerovei. Dėl daugelio priežasčių vaikams reikia tiek atsipalaidavimo minučių, tiek gero miego. Kai vaikas miega, jo smegenys aktyviai apdoroja visos dienos informaciją, į stalčiukus dėlioja prisiminimus, kuria kelius prisiminti reikiamą informaciją. Taigi miegas ne tik padeda atsigauti ir pasiruošti naujai dienai, tačiau taip pat leidžia optimaliai funkcionuoti smegenims. Juk kiekvienas turime limituotą kiekį informacijos, kurį gali apdoroti mūsų smegenys iki priverstinio poilsio.

2.Geras miegas – tai ne tik išmiegotos valandos, tačiau teisinga miego rutina. Svarbu, kad vaikas kasdien eitų miegoti tuo pačiu metu, pageidautina dar iki 22 val, nes tai auksinės vakarinio miego valandos. Be to, kambarys, kuriame miegama, turėtų būti tamsus, vėsus, be jokių ekranų ir kitokių dirgiklių. Pasistenkite sukurti vaikui rutiną dar prieš miegą – kartu paskaitykite knygą, padėliokite puzlę ar paspalvinkite. Leiskite dienos rūpesčiams nutolti ir padėkite vaikui atsipalaiduoti. Jokių ekranų neturėtumėte naudoti bent 2 val iki miego, dar geriau jų nenaudoti namuose iš viso. Nepamirškite, neleiskite vaikui prisivalgyti prieš miegą, tai taip pat blogina miego kokybę.

3.Svarbu atkreipti dėmesį, kad miegas nėra vienintelis kokybiško poilsio elementas. Kaip ir miegas, taip ir poilsis nemiegant yra reikalingas pradinuko smegenims. Tai apima tiek tiek namuose leidžiamą laisvą laiką, tiek mokykloje praleistą dienos dalį. Tikriausiai daugeliui akivaizdu, kad poilsis ypatingai reikalingas mokymosi procese. Kadangi smegenys nuolat dirba su nauja informacija, siekiant užtikrinti optimalų jų darbą, ypatingai svarbu daryti pertraukėles mokantis. Tai padės vaikams nepervargti ir geriau įsisavinti informaciją bei išlaikyti dėmesį. Tad ir namuose skatinkite vaikus daryti kuo daugiau pertraukėlių (aktyviųjų ir ne tik) mokantis ar ruošiant namų darbus. Rekomenduojame jas daryti kas 20-25min. Yra įrodyta, jog reguliarios aktyviosios pertraukėles gali
pagerinti vaiko produktyvumą ir sumažinti patiriamą stresą. Taip pat yra žinoma, kad vaikai, kurie negauna pakankamai poilsio yra linkę užduotis atlikti gerokai lėčiau, daryti kur kas daugiau klaidų. Pasak tyrimų, 27-ios minutės papildomo miego dienos eigoje padeda mažiesiems kur kas geriau valdyti savo emocijas ir būti geriausiomis savo versijomis. Todėl dažnai yra rekomenduojami dienos nusnūdimai (angl. power-nap). Galbūt savaitgalį visi kartu sugulsite lengvam popietės nusnūdimui ir jūs?

4.Kokybiškas poilsis taip pat nėra įmanomas be gryno oro. Deguonis yra būtinas gerai smegenų veiklai lygiai taip pat kaip ir maistinės medžiagos bei vanduo. Todėl greta sveikatai palankios mitybos pradinukui privalu keliauti į lauką ir užsiimti fizine veikla ten. Judant suaktyvinama galvos smegenų kraujotaka, todėl vystosi naujos galvos smegenų ląstelės, stiprinamas nervinių ląstelių tinklas, o jis vaizdingai vadinamas „duomenų greitkeliu“ galvoje. Pradinukams (beje, ir ne tik jiems, o mums visiems) svarbu praleisti kuo daugiau laiko gryname ore lauke, ypač – judant. Mes rekomenduojame bent 2 valandas kasdien, dar geriau 5 val.

5.Vaikų kūribingumui ribų nėra, tiesa? Sutarkite, kad vaikai iš namų atsineš daržovių ir vaisių likučių ar girežinėlių (morkos, saliero, svogūno galas, banano žievė, citrinos griežinėlis ar kt.). Ką veiksite? Ogi tapysite! Jums tereikės popieriaus ir dažų, o visa kita bus vaikų valioje. Galite užduoti temą – sveika gyvensena, daržovių vakarėlis, aktyvus savaitgalis, laiptai į sveiką rytojų, vandens ir daržovių mūšis ar kt. Naudojant daržovių ir vaisių likučius ar griežinėlius ir mirkant juos į dažus (arba užtepant dažų teptuku), išnaudojant tekstūrą ir tapšnojant ant popieriaus bus kuriami patys nuostabiausi piešiniai.
Kad būtų mažiau terlionių ir daugiau judesio, prašykite vaikų pasikeisti vietomis paliekant tiek tapybos priemones, tiek lapus popieriaus darbo vietoje. Pažiūrėkite, kokius šedevrus sukurs bendra kūrybinė galia!

UŽDUOTIS

Trumpai primename, kaip galite užtikrinti kokybišką vaiko poilsį:
• Keliaukite į lauką ir aktyviai judėkite gryname ore.
• Sukurkite erdvę vaiko atsipalaidavimui – jaukus tylus kampas su minkštomis pagalvėmis ir
kitokiomis jaukiomis detalėmis, kuris kviestų prigulti ir atsipalaiduoti.
• Namuose venkite visų rūšių ekranų.
• Neprisivalgykite prieš miegą.
• Sukurkite vakaro nusiraminimo ritualą prieš miegą – kartu skaitykite, pieškite, klausykitės ramios
muzikos, dėliokite puzlę ar kt.
• Miegoti eikite iki 22 val tuo pačiu metu.
• Laikykitės dienos režimo, kelkitės tuo pačiu metu kas dieną.

O šį kartą skelbiame Jums iššūkį! Išbandykite savaitgalį be ekranų!
Skamba neįmanomai? Iš tiesų, tai tik pasiryžimo ir planavimo klausimas. Ką galite padaryti?
• Susiplanuokite, kad bent šį vienintelį savaitgalį nereikėtų traukti darbinio nešiojamojo kompiuterio ir dirbti. Geriausia – penktadienį palikite jį biure.
• Atsilaikykite pagundai „skolinti“ planšetę ar telefoną. Dar geriau – surinkite visus nešiojamus įrenginius, sudėkite į dėžę ir paslėpkite nuo visų šeimos narių visam savaitgaliui. Taip kils mažiau pagundų.
• Pasakykite „ne“ beprasmiškoms laidoms per televiziją. Televizorius fonui – tas pats ekrano laikas, todėl eliminuokite. Padarykite televizorių sunkiai prieinamu – paslėpkite pultelį, uždangstykite paklodėmis ar staltiesėmis ir pan. Tegul jis išeina bent 2-jų dienų atostogoms! Tas pats galioja ir visoms žaidimų konsolėms.
Bent vieną savaitgalį. Dėl vaikų. Įrodykite ir parodykite jiems, kad gali būti smagu ir be šiuolaikinių technologijų. Patys galite nustebti, kiek laisvo laiko atsirado, tereikia sugalvoti, ką su juo daryti. Mes kviečiame kartu su šeima keliauti į lauką ir mėgautis auksiniu rudeniu! Būkite vaikų superherojais!

Tikimės, kad iš tiesų nuoširdžiai pabandysite atlikti šią užduotį tiek dėl vaikų, tiek dėl savęs pačių. Juk smalsu, kokia savijauta būtų atsikėlus pirmadienį, tiesa?

III savaitė. Kokybiškas poilsis
(Pedagogams)

Būdami suaugusiais puikiai suvokiame, jog kokybiškas poilsis yra svarbus mūsų gerai savijautai ir sklandžiam mūsų organizmo funkcionavimui. Tačiau poilsis yra tiesiog gyvybiškai reikalingas mūsų mažiesiems. Pirmiausia dėl nuolatinio augimo proceso, antra dėl daugybės patiriamų kasdienių dirgiklių – juk tiek daug reikia išmokti, tiek daug informacijos į save sugerti, nepaisant to dar ir
sparčiai augti bei vystytis fiziškai.

Ar esate pastebėję, kad klasėje vienas ar kitas vaikas ima elgtis neadekvačiai, praranda susidomėjimą mokslais, žaidimais, atrodo it „žemes pardavęs“? Priežasčių, žinoma, gali būti daugybė. Įsitikinus, kad pradinuko fiziologiniai poreikiai yra patenkinti, o vaikas auga mylinčioje, stabilioje šeimoje, jo psichinė būklė yra gera, siūlytume atkreipti dėmesį ir pasigilinti į vaiko darbo-
poilsio režimą.

Pradinukams ypatingai lengva pervargti – pirmokai dar tik adaptuojasi prie mokyklos ir dienotvarkės, daugybės užduočių ir namų darbų. Vyresnių klasių pradinukai kartais susiduria su sunkumais po vasaros atostogų – iš naujo reikia pratintis prie pamokų ritmo ir užduočių gausos. Prie visų šių iššūkių vaikams prisideda ir papildomos veiklos bei būreliai, kur taip pat gali laukti informacijos gausa, daugybė naujovių, su kuriomis susiduriama pirmą kartą. Ar numanote, kaip sunku tiek visko prisiminti, išmokti, sugrupuoti ir išspręsti mažųjų smegenims? Todėl labai svarbu nuolat sekti, kaip vaikas elgiasi ir jaučiasi bei, atsiradus bent menkiausiems pokyčiams, ieškoti tų pokyčių priežasčių. Kuo anksčiau bus pastebėti galimi pervargimo požymiai, tuo lengviau šią problemą bus išspręsti. Keletas pervargimo pavyzdžių: nuolatinis atidėliojimas – vaikas nebesijaučia motyvuotas atlikti užduotis (tiek klasėje, tiek namuose). Tokiu atveju, Jums gali tekti kreiptis į tėvelius ir ieškoti sprendimų kartu. Kitas požymis – nerimas ir susierzinimas - vaikas nenoriai eina į mokyklą (gali verkti
prieš užmigdamas ar prieš mokyklą), lengvai susierzina dėl menkiausių smulkmenų.
Tokiu atveju svarbu pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai kokybiško poilsio ir galėtų iš naujo „pasikrauti“.
Kaip tai padaryti?

Pirmiausia, žinoma, reiktų pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai miego. Geras miegas yra būtina sąlyga emocinei ir fizinei vaiko gerovei. Dėl daugelio priežasčių vaikams reikia tiek atsipalaidavimo minučių, tiek gero miego. Kai vaikas miega, jo smegenys aktyviai apdoroja visos dienos informaciją, į stalčiukus dėlioja prisiminimus, kuria kelius prisiminti reikiamą informaciją. Taigi miegas ne tik padeda atsigauti ir pasiruošti naujai dienai, tačiau taip pat leidžia optimaliai funkcionuoti smegenims. Juk kiekvienas turime limituotą kiekį informacijos, kurį gali apdoroti mūsų smegenys iki priverstinio poilsio.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad miegas nėra vienintelis kokybiško poilsio elementas. Kaip ir miegas, taip ir poilsis nemiegant yra reikalingas pradinuko smegenims. Tai apima tiek tiek namuose leidžiamą laisvą laiką, tiek mokykloje praleistą dienos dalį. Tikriausiai daugeliui akivaizdu, kad poilsis ypatingai reikalingas mokymosi procese. Kadangi smegenys nuolat dirba su nauja informacija, siekiant užtikrinti optimalų jų darbą, ypatingai svarbu daryti pertraukėles mokantis. Tai padės vaikams nepervargti ir geriau įsisavinti informaciją bei išlaikyti dėmesį. Skatinkite kuo daugiau pertraukėlių (aktyviųjų ir ne tik) pamokų metu. Rekomenduojame jas daryti kas 20-25min. Yra įrodyta, jog reguliarios aktyviosios pertraukėles gali pagerinti vaiko produktyvumą ir sumažinti patiriamą stresą. Taip pat yra žinoma, kad vaikai, kurie negauna pakankamai poilsio yra linkę užduotis atlikti gerokai lėčiau, daryti kur kas daugiau klaidų. Pasak tyrimų, 27-ios minutės papildomo miego dienos eigoje padeda mažiesiems kur kas geriau valdyti savo emocijas ir būti geriausiomis savo versijomis. Todėl taip dažnai yra rekomenduojami dienos nusnūdimai (angl. power-nap). Žinoma, mokykloje užtikrinti 27 minučių nusnūdimus būtų didelis iššūkis – neturime nei infrastruktūros, nei pasiruošimo kaip, pavyzdžiui, Japonija, kur net mokymosi suolai pritaikyti vaikų miegui klasėse. Tačiau miegą galima keisti kitomis atpalaiduojančiomis ir ramiomis veiklomis – spalvinimu, puzlių dėliojimu, knygų skaitymu.

Kokybiškas poilsis taip pat nėra įmanomas be gryno oro. Deguonis yra būtinas gerai smegenų veiklai lygiai taip pat kaip ir maistinės medžiagos bei vanduo. Todėl greta sveikatai palankios mitybos pradinukui privalu keliauti į lauką ir užsiimti fizine veikla ten. Judant suaktyvinama galvos smegenų kraujotaka, todėl vystosi naujos galvos smegenų ląstelės, stiprinamas nervinių ląstelių tinklas, o jis vaizdingai vadinamas „duomenų greitkeliu“ galvoje. Pradinukams (beje, ir ne tik jiems, o mums visiems) svarbu praleisti kuo daugiau laiko gryname ore lauke, ypač – judant.

Taigi, nors ir neturite galimybių užtikrinti kokybiško pradinukų miego ir suskaičiuoti reikalingų miego valandų, tačiau tikrai galite pasidalinti informacija su tėveliais bei supažindinti pačius pradinukus su miego svarba, režimo bei miego rutinos būtinybe. Kartu išeidami į lauką, nuolat darydami pertraukėles pamokų metu – užtikrinsite kokybišką poilsį mokykloje: vaiko protas turės galimybę pailsėti, sumažės patiriamas stresas, vaikai išmoks iš tiesų atsipalaiduoti, o tai padės smegenims funkcionuoti efektyviai ir optimaliai.
Siūlome keletą pertraukėlių idėjų ir užduočių, kurios galėtų padėti vaikams atsipalaiduoti ir pailsėti:

1.Išsikraustykite į lauką. Jeigu tik turite galimybę – pertraukėlės metu pabūkite gryname ore. O juk galimybių tikrai yra! Daryti trumpą pertraukėlę lauke, suprantama, kartais gali būti neefektyvu – užtruks laiko susiruošti, išeiti, grįžti, nusirengti. Tačiau niekas neuždraus Jums pasirinktą pamoką ar dvi praleisti lauke! Nubalsuokite su vaikais, kuri tai bus pamoka. Lietuvių kalba? O gal skaičiuosite augančius medžius per matematikos pamoką? Ar bėgsite paklausyti čiulbančio paukštuko per pasaulio pažinimą? Būtinai įtraukite vaikus į sprendimo dėl pamokos pasirinkimo priėmimą – jie jausis išklausyti ir vertinami. Jeigu netoliese turite mišką ar kitą gamtos kampelį, būtinai ten nukeliaukite. Tikrasis poilsis prasideda gamtoje. Jeigu vaikai nenusiteikę mokytis – leiskite jiems tiesiog nieko neveikti – kas norės susiras partnerių žaidimams, pasivaikčiojimui, pokalbiams, kažkas tyrinės gamtą. Būtinai bent 10 minučių pabūkite visiškoje tyloje klausydami jus supančių garsų – vaikai susitelks į garsus ir atpalaiduos smegenis, jos pailsės ir bus pasiruošusios naujiems žinių klodams.

2.Atsipalaiduokite pertraukėlės metu kopijuodami ir spalvindami – tai sąlyginai ramus užsiėmimas, dėmesys bus sutelktas į protinės veiklos nereikalaujančią užduotį.
Pasigaminkite spalvinimo lapų patys! Jums tereikės atspausdinti keturis Olimpinio mėnesio superherojus (tiek kopijų, kiek laisvai tilps sukabinti ant klasės langų), o vaikai pasirūpins visu kitu! Ar vaikystėje nebandėste kopijuoti mėgiamo paveikslėlio kontūrų pasidėję lapą priešais šviesą ant lango? Pamokykite vaikus kaip tai daryti – lipnia juostele priklijuokite lapus su superherojais ant skirtingų langų, ant viršaus plonesnio popieriaus lapus ir paprašykite nukopijuoti paveiksėlius išpiešiant Ąžuolo, Amio, Lukos ir Unos kontūrus.
Tegul tai būna komandinis darbas – padalinkite klasę pagal vaikų skaičių, kad laisvai tilptų prie langų su priklijuotais lapais. Vieni vaikai turės kopijuoti, kiti daryti pasirinktą fizinį pratimą, pavyzdžiui – pritūpimus. Dirbant tokiu būdu pertraukėlės neišsitęs (galite reguliuoti laiką ir patys). Žinoma, atsižvelkite į vaikų amžių – galbūt tokias pertraukėles darysite kiekvieną dieną vis išpiešiant daugiau ir daugiau kontūrų. Svarbu, po kelių minučių (pagal pasirinkto pratimo sudėtingumą) pakeiskite grupes vietomis – tie, kurie sportavo, keliauja kopijuoti, tie, kurie piešė – sportuoti.
Pabaigus kopijuoti visus lapus, nukabinkite superherojus ir kartokite klasės dalijimą grupėmis. Šiuo atveju viena grupė keliaus stovint spalvinti superherojų, kita sportuot. Vėl apkeiskite grupes vietomis. Spalvinant ir kopijuojant sutelkiamas dėmesys į rankų judesius, smegenys atpalaiduojamos ir iš tiesų gerai pailsi. Juk ne veltui knygynuose atsirado spalvinimo knygų net suaugusiesiems!

3.Poilsis negali būti kokybiškas, jeigu vaikai praleidžia daug laiko prie ekranų. Suprantama, kad ekranų laiko Jūs sukontroliuoti negalite, tačiau galite auginti žinias šioje srityje ir būti geruoju pavyzdžiu. Pabandykite su vaikais išvardinti ir surašyti, kiek ir kokių ekranų jie pažįsta, kokiais naudojasi patys. Suskaičiuokite minutes, kiek prie ekranų vaikai praleidžia mokykloje ugdymo tikslais. Tuomet minusuokite šį laiką iš 2 valandų ir turėsite minutes, kurias vaikai galėtų per dieną skirti ekranams. Tačiau atkreipkite dėmesį – tai maksimalus laikas, ne rekomenduojamas. Rekomenduojama ekranų atsisakyti apskritai ar bent jau minimizuoti jų naudojimą.
Pabandykite su klase išskirstyti visas 2-jų valandų minutes pagal pasirinktus ekranus. Kam vaikai skiria daugiausiai laiko? Kodėl? Padiskutuokite, kodėl vaikai renkasi ekranus, kaip jie jaučiasi jais naudodamiesi, po panaudojimo?
Paprastai ekranai vaikus įtraukia dėl ryškių spalvų, skambios muzikos, greitai besikeičiančių vaizdų, kurie ypatingai stimuliuoja dar ganėtinai nebrandžią ir aktyviai besivystančią nervų sistemą. Po ekrano laiko paprasta ir statiška aplinka jiems tampa paprasčiausiai nebeįdomi. Nesunkiai gali vystytis priklausomybė.
Todėl svarbu, kad dėl ekranų laiko nenukentėtų miegas, fizinis aktyvumas, mityba, mokymasis. Be to, svarbu priminti vaikams, jog naudojimasis ekranais niekaip negali pakeisti gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių ir sportinių užsiėmimų ir kt. Pokalbiai apie ekranus yra pirmas žingsnis į ekranų laiko kontrolę.

4.Prieš svarbesnę užduotį vaikams nerimaujant ar tiesiog negalint susikaupti, pabandykite giliai kvėpuoti ir suskaičiuoti nuo 10 iki 1 atbulomis. Vaikai intensyviai galvos apie skaičius, kurie seka vienas po kito ir pamirš dėl ko jaudinosi. Tai puikus ir daug laiko nereikalaujantis pratimas.

5.Išbandykite dar vieną greitą ir efektyvų atsipalaidavimo pratimą, kurį be galo mėgsta superherojė Luka Kibirkštis. Ji kviečia vaikus užsimerkti ir skaičiuoti nuo 1 iki 10 vis stipriau gniaužiant kumščiukus. Suskaičiavus iki 10 sugniaužtus kumščius palaikyti, kol pradeda deginti kaip Lukos liepsnelė, vėl pradėjus skaičiuoti nuo 1 iki 10 lėtai atleisti kumščius ir atsipalaiduoti. Šis laipsniškas raumenų įtempimas ir atpalaidavimas sumažins įtampą ir padės pasijusti geriau. Be to, galite nuolat keisti raumenis, kuriuos įtempsite ir atpalaiduosite, tad pratimas vaikams neatsibos.

6.Ar poilsis privalo būti pasyvus? Tikrai ne! Leiskite smegenims atsipūsti ir pašokite tvistą! Jokių mokslų ir jokio galvojimo – sukiojate vieną koją (jokiais būdais nesakykite vaikams “lyg gesindami cigaretę”, geriau naudokite frazę “sutriname kreidelę į miltus”), vėliau kitą, tuomet abi, visą kūną judindami užpakaliuką, o dabar apsisukite aplink save kartą, kelis, padarote judesius su pasišokimais, improvizuojate. Tai puiki galimybė aktyviai pajudėti, be to, susikoncentravus į atliekamą judesį bus naudinga atsitraukti nuo pamokos turinio ir sutelkti dėmesį kitur. Nepamirškite užvedančios muzikos! Pavyzdžiui:
https://youtu.be/MggQSspSGU8?si=3E3cBrq0u2m3vw2L

7.Dar viena idėja aktyviai pertraukėlei ir poilsiui nuo mokslų – pasiplaukiokite baseine! Video reportaže matėte, kaip Danas Rapšys treniravosi du kartus per dieną. Jūs taip pat padirbėkite iš peties – du kartus per dieną imituokite plaukimą klasėje. Kad būtų smagiau, galite paprašyti vaikų atsinešti nardymo kaukes, akinukus ar plaukmenis. O galite ir patys pasigaminti!
Tikriausiai kiekvienas vaikas žino bent vieną ar du plaukimo stilius. Pamokykite:

• plaukimas krauliu - plaukiama krūtine, atliekami pakaitiniai nepertraukiami rankų grybšniai ir kojų judesiai (jūsų atveju tik rankų) aukštyn žemyn, veidas panardintas į vandenį, iriamasi viena ranka, kita ranka, o su trečiu yriu šone pakeliama galva įkvėpti, galva vėl nuleidžiama į vandenį ir oras lėtai išpučiamas per burną iki kito įkvėpimo po trijų grybšnių;

• plaukimas krūtine – simetriškai atliekami rankų ir kojų (jūsų atveju tik rankų) judesiai pirmyn su nedideliais svyravimais aukštyn žemyn, krūtinė ir liemuo nesisuka. Be to, rankų judesiai derinami su kvėpavimu - pradedant rankų grybšnį galva iškeliama iš vandens ir įkvepiama, tiesiant rankas į priekį veidas vėl panardinamas į vandenį ir pradedamas iškvėpimas pro burną arba pro nosį;

• plaukimas nugara - atliekami pakaitiniai nepertraukiami rankų grybšniai atgal, kojų judesiai aukštyn žemyn (jūsų atveju tik rankų). Atliekant grybšnį viena ranka įkvepiama (tik pro burną), kita ranka – iškvepiama (galima ir pro burną, ir pro nosį).Pabandykite rankų judesius derinti su kvėpavimu. Kai išmokstie visus stilius, sutarkite kvėpuoti garsiai, kiekvienam pasirinkti patinkantį stilių ir judėti po klasę keletą minučių įsivaizduojant, kad vaikai juda neaprėpiamame baseine.

8.Sąmoningas kvėpavimas buvo ir vis dar yra naudojamas kaip nepakeičiama atsipalaidavimo technika ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Pasitelkite geometrines figūras kvėpavimo pratimams. Jeigu vaikai pirmokėliai, nusipieškite ar atspausdinkite figūras, jeigu leidžia amžius – figūras braižykite ore.
• Kvadratas. Priešais save įsivaizduokite lygiakraštį kvadratą. Pirštu beskite į kairyjį viršutinį kvadrato kampą ir pradėkite braukti kraštine į dešinę pusę įkvėpdami ir mintyse skaičiuodami 1, 2, 3, 4. Pirštu braukite kita kvadrato kraštine žemyn ir sulaikykite kvėpavimą mintyse skaičiuodami 1, 2, 3, 4. Pirštu braukite apatine kvadrato kraštine į kairę pusę, lėtai iškvėpkite mintyse skaičiuodami 1, 2, 3, 4. Pirštu braukite kvadrato kraštine į viršų, sulaikykite orą mintyse skaičiuodami 1, 2, 3, 4.

• Trikampis. Priešais save įsivaizduokite lygiakraštį trikampį. Pirštu beskite į kairyjį apatinį trikampio kampą ir pradėkite lėtai braukti kraštine į viršų įkvėpdami ir mintyse skaičiuodami 1, 2, 3. Pirštu braukite kita trikampio kraštine žemyn ir sulaikykite kvėpavimą mintyse skaičiuodami 1, 2, 3. Pirštu braukite paskutine trikampio kraštine,
lėtai iškvėpkite mintyse skaičiuodami 1, 2, 3.

• Begalybės ženklas. Beskite pirštu į įsivaizduojamos aštuoniukės centrą ir braukdami viena kilpa į dešinę pusę giliai įkvėpkite. Grįžus į pradinį tašką trumpam stabtelkite. Braukite kita kilpa į kairę pusę ir giliai iškvėpkite orą.

• Žvaigždė. Įsivaizduokite penkiakampę žvaigždę. Braukdami viena žvaigždės kraštine įkvėpkite, viršuje trumpam stabtelkite, braukite kita kraštine ir iškvėpkite. Taip apkeliaukite visą penkiakampę žvaigždę ir jos kraštines.
Pratimus naudinga kartoti, o svarbiausia, skatinkite vaikus pratimus naudoti ir namuose ar kitur, kai jiems reikia nusiraminti, kai užvaldo pyktis, prieš svarbią užduotį, kai dėl kažko neramu. Pratimai lengvai įsimenami ir padeda sureguliuoti emocijas, palengvinti stresą, nusiraminti.

9.Savimasažas gerina kraujotaką, medžiagų apykaitą, o taip pat ir gerina nuotaiką bei moko vaikus kūno dalių pavadinimų. Pirmiausia apšilkite. Lengvai sukdami ratus suėmę riešą jį pašildykite (kairį, dešinį), pašildykite kelius sukdami ratus, po vieną suėmę pašildykite čiurnas, pasukite dubenį į vieną ir į kitą puses. Tuomet gan stipriai plekšnojant išsimasažuokite! Jūs sakysite ir rodysite, kurią vietą masažuosite, o vaikai kartos ir kartu plekšnos save. Pradėkite: pilvas, sėdmenys, pilvas, sėdmenys, šlaunys, blauzdos, šlaunys, sėdmenys, dešinė ranka, kairė ranka, kairys petys, dešinys petys, krūtinės ląsta, šonkauliai, krūtinės vidurys, sėdmenys, visos kojos, pilvas, visos kojos, pilvas ir sulėtinkite temą, padai (patrepsėkite), delnai (paplokite), galva (švelniai patapšnokite pirštais), kakta, skruostai, ausys (pajudinkite suėmę), kaklas (švelniai pamasažuokite), pasukite galvą į vieną pusę puslankiu ir į kitą. O tuomet švelniai save paglostykite nuo viršaus į apačią. Sveikiname, tapote masažo specialistais!

10.Pertraukų metu miegoti būtų sudėtinga, tiesa? Tačiau galite pabandyti maksimaliai atsipalaiduoti imituodami miegą. Pabandykite iš anksto pasiruošti ir atsinešti į klasę jogos kilimėlių, ant kurių vaikams būtų galima sugulti. Jeigu pasirūpintumėte ir antklodėmis – būtų nuostabu!
Skelbkite miego pertraukėlę, paprašykite vaikų sugulti, apsikloti, nusiraminti, užsimerkti, pabūti tyliai tyliai, atsipalaiduoti. Jūs užgesinkite šviesą ir prisijunkite prie mažųjų. Skirkite tam 10-30min. pagal vaikų amžių ir poreikį. Stebėkite kaip greitai vaikams pavyksta nurimti kartojant pratimą.
Linkime gero starto ir dar geresnio poilsio!

Nepamirškite jau praėjusių savaičių – fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos. Nuolat judėkite, gerkite daug vandens, stebėkite, ką dedate į burną. Tikimės, kad su kokybiško poilsio tema Jūsų laukia dar viena šauni savaitė.

IV savaitė. Emocinė sveikata
(Tėveliams)

Kalbėtis apie emocinę sveikatą su vaikais niekada nebūna per anksti. Geriausia pradėti ugdyti teisingus emocinės sveikatos įpročius kuo anksčiau, mokyti nuolat rūpintis savo savijauta vaikui dar tik vystantis ir augant. Mokėdami susitvarkyti su užplūdusiomis emocijomis ir jausmais vaikai su laiku išmoks susidoroti su sunkiais gyvenimo periodais ir sudėtingais emociniais išgyvenimais. O šis gebėjimas bus ypač svarbus vėlesniame amžiuje. Be to, turėdami reikiamus įgūdžius, vaikai jau dabar taps atsparesni aplinkos veiksniams, galės lengviau susidoroti su stresu bei kurti sveikus santykius.
Kurkite geros emocinės sveikatos įpročius. Kaip ir daugeliu atvejų pirmiausia galite tai padaryti būdami geruoju pavyzdžiu. Jūs esate vaiko superherojus ir turite neišmatuojamą ir iš tiesų neįkainojamą poveikį jo ateičiai. Tad savo emocijas reikškite ramiai ir su pasitikėjimu, nuolat demonstruokite savo pavyzdžiu, kaip sveikais būdais nusiraminti. Parodykite, kad prašyti pagalbos, kai jos reikia, yra saugu ir normalu. Kuo dažniau kalbėkite apie emocinę sveikatą. Teiraukitės, kaip vaikas jaučiasi ir iš tiesų klausykite jo atsakymų, reaguokite. Nuolat priminkite, kad vaikas nėra vienas, jis visuomet gali ateiti pas jus pasikalbėti ir išsipasakoti – sukurkite tam saugią erdvę ir iš tiesų rūpinkitės jo išgyvenimais ir kylančiais iššūkiais ar problemomis.
Mokykloje šią savaitę pradinukai mokysis kvėpavimo, dėkingumo, dėmesingo įsisamoninimo praktikų ir užsiims įvairiomis kūrybinėmis veiklomis. Kviečiame ir Jus prisidėti prie temos plėtojimo ir dalinamės idėjomis, kaip puoselėti pradinukų emocinę sveikatą namuose:

Prieš miegą padėkite vaikui užrašyti tris dalykus, už ką jis dėkingas.
Kai reikės nusiraminti, padėkite vaikui įsivaizduoti save ramioje atpalaiduojančioje aplinkoje.
Padėkite vaikui identifikuoti ir įvardinti emocijas naudodamiesi emometru.
Jeigu vaikas susidūrė su problema ar jaučia nerimą – pabandykite kartu paieškoti visų įmanomų sprendimų.
Kartu daug judėkite ir sumažinsite streso lygį bei pasikelsite nuotaiką.
Įtraukite vaiką į namų ruošos darbus – maisto gaminimas, tvarkymasis, atostogų planų kūrimas, kt.
Kartu giliai pakvėpuokite.
Kaip ir mokykloje, taip ir namuose savaitgaliais skirkite laiko pasikalbėti apie patiriamas neigiamas emocijas.
Mokykite atsipalaidavimo pratimų, pavyzdžiui, įtempiant ir atpalaiduojant tam tikrus raumenis.

UŽDUOTIS
Vėl turime kelias, tačiau labai šaunias!

1.Kiekvieną rytą pradėkite šeimos mantra. Ją galite susikurti patys pagal individualius šeimos įpročius ir gyvenseną. Mūsų siūloma skambėtų taip: “Esu mylimas, esu svarbus, esu girdimas. Mano šeima – mano stiprybė. Kartu esame laimingi. Su kitais elgiamės pagarbiai, esame mandagūs ir dėkingi. Galime klysti, nuolat mokomės ir palaikome vienas kitą.” Svarbu visiems kartu ją pakartoti.

2.Šį savaitgalį sąmoningai skirkite laiko žaidimams su mažaisiais. Atidėkite telefonus ir planšetes į šoną ir visą dėmesį sutelkite į vaiką. Tyrimai rodo, kad besąlygiško laiko ir dėmesio iš tėvų gaunantys vaikai – emociškai sveikesni. Tad kviečiame skirti bent po 1 val šeštadienį ir sekmadienį žaidimams su vaiku.
Leiskite vaikui nuspręsti, kuo jis nori užsiimti kartu su jumis, leiskite šį kartą jam pavadovauti ir būti jūsų „bosu“.

3.Suteikite galimybę visą savaitgalį vaikui fotografuoti viską, kas jam kelia teigiamas emocijas, už ką jis yra dėkingas. Jeigu duosite telefoną, jokiu būdu neleiskirte jame naršyti ar kitaip leisti laiko. Tik fotoaparato funkcija. Sekmadienio vakarą peržvelkite nuotraukas – galite likti maloniai nustebę užfiksuotomis akimirkomis, o gal ir sužinoti šį tą naujo apie savo pradinuką.

IV savaitė. emocinė sveikata
(Pedagogams)

Kalbėtis apie emocinę sveikatą su vaikais niekada nebūna per anksti. Geriausia pradėti ugdyti teisingus emocinės sveikatos įpročius kuo anksčiau, mokyti nuolat rūpintis savo savijauta vaikui dar tik vystantis ir augant. Mokėdami susitvarkyti su užplūdusiomis emocijomis ir jausmais vaikai su laiku išmoks susidoroti su sunkiais gyvenimo periodais ir sudėtingais emociniais išgyvenimais. O šis gebėjimas bus ypač svarbus vėlesniame amžiuje. Be to, turėdami reikiamus įgūdžius, vaikai jau dabar taps atsparesni aplinkos veiksniams, galės lengviau susidoroti su stresu bei kurti sveikus santykius.

Į emocinės sveikatos temą telpa visos jau prabėgusios Olimpinio mėnesio projekto temos – fizinis aktyvumas, sveika mityba, kokybiškas poilsis. Tik visų reikiamų maistinių medžiagų gaunantis ir gerai pailsėjęs, o ypač, žinoma, gavęs pakankamai kokybiško miego vaikas gali būti emociškai stabilus ir laimingas. Kuo anksčiau vaikai įsisavins teisingus sveikos mitybos ir miego įpročius, tuo jų savijauta bus geresnė. Akivaizdu, kad gerai vaiko savijautai užtikrinti fizinis aktyvumas yra pagrindinis veiksnys – judant dirba kūnas ir atsipalaiduoja protas.

Nors vaikystė mums, suaugusiems, asocijuojasi su didžiausiais smagumais ir nerūpestingiausiu gyvenimo laikotarpiu, tačiau net ir patys mažiausieji gali patirti kasdienį stresą, būti sugluminti užplūdusių emocijų, todėl ypatingai svarbu į tai kreipti dėmesį ir padėti atpažinti ir reguliuoti emocijas. Nepamirškite nuolat pasitikrinti klasės mikroklimato ir individualių vaikų emocijų.

Kurkite geros emocinės sveikatos įpročius. Kaip ir daugeliu atvejų pirmiausia galite tai padaryti būdami geruoju pavyzdžiu. Jūs esate vaikų superherojus ir turite neišmatuojamą ir iš tiesų neįkainojamą poveikį jų ateičiai. Tad savo emocijas reikškite ramiai ir su pasitikėjimu, nuolat demonstruokite savo pavyzdžiu, kaip sveikais būdais nusiraminti. Parodykite, kad prašyti pagalbos, kai jos reikia, yra saugu ir normalu. Kuo dažniau kalbėsite apie emocinę sveikatą, tuo paprastesnė ir suprantamesnė tema vaikams tai atrodys. Klauskite, kaip jiems sekasi, kaip jie jaučiasi, kuo užsiima po pamokų, reaguokite į sukylančias emocijas, padėkite spręsti sudėtingas situacijas. Nuolat priminkite, kad vaikai nėra vieni, jie visuomet gali ateiti pas jus pasikalbėti ir išsipasakoti – sukurkite tam saugią erdvę ir iš tiesų rūpinkitės jų išgyvenimais ir kylančiais iššūkiais ar problemomis.

Kartais užplūdus emocijoms bendra klasės veikla gali padėti labai greitai nusiraminti – juk drauge smagiau! Tad kviečiame veikloms kartu pagal pateiktus siūlymus žemiau. Žinoma, skantiname ir sąmoningai mokyti pradinukus nusiraminimo bei dėmesingo įsisamoninimo technikų, kurios jiems padės susivaldyti ne tik klasėje, bet ir namuose.

1.Dėkingumas padeda pastebėti ir įvertinti teigiamus dalykus bei įvykius mūsų kasdieniame gyvenime. Nuolat puoselėjant dėkingumą galima pagerinti pradinukų emocinę sveikatą, padidinti savigarbą, pradėti optimistiškiau žvelgti į pasaulį.
Kviečiame kiekvieną emocinės sveikatos savaitės dieną parašyti po vieną dėkingumo ar padėkos laišką. Pagal vaikų amžių nuspręskite, rašysite vieną bendrą laišką ar kiekvienas po laišką atskirai. Jeigu tai bus vienas laiškas, kvieskite vaikus dalintis idėjomis už ką ir kam jie dėkingi, balsuokite. Paeiliui dėliokite sakinį po sakinio ir sukursite nuoširdų bendrą laišką, kurį kviečiame iš tiesų kažkam išsiųsti, atiduoti, perskaityti.
Galbūt pasirinksite dėkingumo subjektų ieškoti mokyklos erdvėje? Tuomet po laišką galėtų gauti virėjas, kiemsargis ar raktininkas. Tačiau neapsiribokite žmonėmis, juk dėkingi galite būti už gerą orą pasivaikščiojimo metu, už klasės draugo šypseną, už jaučiamą meilę ar smagų nutikimą. Mokykitės būti dėkingais kasdien – galite rytą pradėti arba dieną pabaigti kiekvieno vaiko padėkojimu už skirtingus dalykus. Taip ne tik patys atrasti kuo pasidžiaugti, bet ir išklausys draugus.

2.Pasigaminkite “rūpesčių dėžutę”. Tai dėžutė, kuri skirta sudėti “saugoti” visas emocijas, su kuriomis vaikai nesusitvarko dabar. Kai vaiką aplanko susirūpinimą keliančios mintys, frustracija ar staiga užvaldanti jausmų audra, vaikas turėtų juos užrašyti ar nupiešti ir padėti saugoti į savo “rūpesčių dėžutę”.
Šis įrankis leidžia išreikšti jausmus juos užrašant/nupiešiant, o sprendimas tuos jausmus padėti “saugoti” leidžia perimti kontrolę į savo rankas bei susitvarkyti su emocijomis jau nurimus. “Rūpesčių dėžutės” gali būti bet kas – dėžutė, vokas, maišelis. Kad būtų smagiau – apipaišykite, prilipdykite lipdukų ar kitaip dekoruokite. Tegul vaikai dėžutes turi šalimais, kad kilus nerimaminančioms mintims galėtų ja pasinaudoti. Kvieskite vaikus užrašyti tai, kas juos šiuo metu erzina ar liūdina. Patikslinkite, kad su tuo šiuo metu nieko daryti nereikia. Šias emocijas padėsite “saugoti” ir vėliau nuspręsite, ar norite prie jų grįžti. Jeigu nuspręsite grįžti, kartu ieškosite būdų, kaip juos išspręsti. O galbūt tiesiog susitaikysite ir paleisite. Svarbiausia pabrėžkite, kad kol emocijos ir jausmai “rūpesčių dėžutėje”, tol jie vaikų netrikdys ir apie juos galvoti nereikės.

3.Dėmesingumo esmė yra be jokių nusistatymų susitelkti į dabarties momentą. Praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą vaikai gali geriau reguliuoti savo emocijas, patirti mažiau streso. Susitelkdami į užduotį jie būna čia ir dabar, tad kvieskite vaikus įvardinti:
• 5 spalvas, kurias mato aplink,
• 4 garsus, kuriuos girdi šiuo metu,
• 3 formas, kurias mato,
• 2 daiktus, kurie telpa delne,
• 1 dalyką, kurį gali atlikti dabar pat.
Tegul kiekvienas vaikas peiliui įvardina visus šiuos dalykus. Jeigu vaikai didesni, jie gali tai surašyti.
Kitas pratimas galėtų būti susitelkti į savo savijautą dabar ir pabandyti sekti savo kvėpavimą, širdies ritmą, patyrinėti pojūčius kūne ramiai sėdint kėdėje. Galite paprašyti vaikų užsimerkti ir klausti, ką jie jaučia, kurioje kūno vietoje, kaip tai apibūdintų, jei tai būtų spalva, jei tai būtų linija – ar ji būtų tiesi, lenkta, eitų zigzagais ar tik bangelėmis. Galite prašyti nupiešti lentoje ar sąsiuvinyje.

4.Pasigaminkite gerumo akmenukų – jie lyg talismanai bus šalia ir padės įkvėpti ir motyvuoti mažuosius. Keliaukite į lauką ir visi kartu ieškokite gražių lygių, įdomių formų akmenų ir akmenukų. Kiekvienas vaikas tegul susiranda sau mieliausią. Jeigu nepavyktų rasti pačio pačiausio – pasiūlykite paieškoti po pamokų su tėveliais arba atsinešti patinkantį iš namų (juk taip dažnai parsivežame akmenukų iš pajūrio ir jie guli nenaudojami). Akmenis būtinai švariai nuplaukite. Tapymui pasirūpinkite akriliniais dažais ir įvairaus dydžio smulkiais teptukais. Pirmiausia padenkite akmenis norima spalva – galite nuspalvoti visą, piešti geometrines figūras ar kt. O vėliau kiekvienas vaikas tegul išsirenka piešinuką, žodį ar frazę (pagal amžių), kuriuo norės pagražinti akmenuką. Jeigu vaikai dar maži ir negali patys rašyti, padėkite jiems – pieštuku užrašykite, o mažieji tegul dailiai apvedžioja dažais. Kai baigsite, leiskite kelias dienas gerai išdžiūti. Vėliau nulakuokite laku.

Keletas idėjų:
• Paveikslėliai: saulė – nes ji šildo ir gerina nuotaiką; balionas – nes jis lengvas ir ryškus; medis – nes jis tvirtas ir auga nuolat besikeisdamas; jūra – nes ji primena atostogas ir geras emocijas; kt.
• Žodžiai: šypsena; džiaugsmas; laimė; šeima; supratimas; dėkingumas; ramybė; stiprybė; laimingas vaiko skaičius; kt.
• Frazės: tu gali!; šypsena užkrečiama; tu nuostabus! stiprybė – viduje!; tikiu savimi!; esu nenugalimas!; kt.
Skatinkite kiekvieno vaiko unikalumą ir kvieskite sugalvoti pačius, ką norėtų matyti ant akmenuko, kuo džiaugtųsi ir kas juos motyvuotų, pakeltų nuotaiką ar nuramintų. Kiekvienas vaikas turės savo talismaną, akmenukas kišenėje padės, kai to labiausiai reikės. Jis tikrai turės galių bent jau sukelti šypseną veide!

5.Išmokykite vaikus greitų būdų nusiraminti. Pasinaudokite jūros tematikos pratimais, kurie yra labai paprasti ir smagūs vaikams.
• Pusliažuvės žandai. Prašykite vaikų išpūsti žandus, kaip kad išsipučia pusliažuvė ir sulaikyti orą 5 sekundes. Išpūskite greitai, pageidautina su juokingais garsais.
• Kriauklės apkabinimas. Prašykite vaikų apkabinti save ir tvirtai suspaudus palaikyti.
• Vėžliuko liežuvėlis. Prašykite vaikų stipriai iškišti liežuvį, palaikyti ir greitai įtraukti atgal. Visai kaip vėžliukai įtraukia savo kaklą.
• Jūrų žvaigždės išsitempimas. Prašykite vaikų išsitempti – tiek kojas, tiek rankas laikyti plačiai ištiesus ir kurį laiką taip pastovėti.
Jeigu atliekant pratimus skambės jūros bangų ošimas – bus nuostabu!

6.Pasigaminkite afirmacijų (pozityvių žinučių) korteles. Afirmacijos padeda vaikams ugdyti savivertę, pasitikėjimą savo jėgomis, gali padėti pasiekti savo tikslų ir visuomet suteikia teigiamos energijos ir emocijų. Pradėdami rytą nuo pozityvaus teiginio tarsi atrakinsite sėkmingą dieną. Pasigaminkite emocinės sveikatos temai skirtas afirmacijų korteles. Kiek jų bus – nuspręskite kartu su vaikais – po vieną kiekvienai dienai, po 5 kiekvienai dienai, po vieną kiekvienam vaikui kiekvienai dienai ar kt. Tačiau kviečiame nesustoti ties emocinės sveikatos savaite ir pasigaminti kortelių mėnesiui, o gal net visiems mokslo metams? Jeigu išlaikysite formatą, korteles galėsite nuolat papildyti ir naudoti iš tiesų ilgai ir prasmingai. Korteles galite gražinti paveikslėliais, spalvoti akvareliniais dažais ar kt. Svarbu, kad jos neštų teigiamas emocijas. Galite įlaminuoti. Koreteles galite keisti vienu dideliu plakatu su išrašytomis frazėmis. Svarbu – skaitykite rytais ir kartokite dienos metu. Nuostabu, jeigu vaikai galės frazes kartoti choru. Galite paįvairinti – prašyti užsimerkti ir vizualizuoti tai, ką garsiai tariate.
Keletas afirmacijų pavyzdžių:

Esu svarbus (-i) ir mylimas (a).
Renkuosi dieną pradėti su šypsena.
Aš myliu pasaulį ir pasaulis myli mane.
Esu pasiruošęs (-usi) naujiems išbandymams.
Besąlygiškai myliu save ir kitus.
Esu švelnus su aplinkiniais.
Pasitikiu pasauliu.
Matau gėrį ir grožį savyje ir kituose.
Džiaugiuosi savo ir kitų laimėjimais.
Gerbiu save kitus.
Mano gyvenimas įdomus ir laimingas.
Renkuosi teisingus sprendimus.
Leidžiu sau suklysti – tai puiki patirtis.
Moku džiaugtis kitų sėkme.

7.Kaip atsikratyti viduje tūnančio ir pasislėpusio pykčio, liūdėsio ar kitos neigiamos emocijos? Kvieskite vaikus atsisėsti, užsimerkti, nusiraminti ir įsivaizduoti kad jie stovi ant jūros kranto. Jaučiama neigiama emocija telpa viename nedideliame kamuoliuke, kuri vaikas laiko rankoje. Kvieskite vaikus padėti kamuoliuką arčiau bangų ant kranto ir atsitraukti. Prašykite vaikų įsivaizduoti, kaip atsirita didelė ir galinga banga ir nuplauna pykčio kamuoliuką. Jo tiesiog nebelieka, jį pasiglemžia jūra. Lėtai atsimerkite. Kaip jaučiatės?

8.Susitarkite su vaikais, kuriuo dienos metu skirsite laiko pasikalbėti apie visas neigiamas emocijas, kurias jie patiria. Priminkite, kad nėra blogų emocijų – visos yra svarbios ir reikalingos. Galite traukti emocijas ir situacijas iš “rūpesčių dėžutės“ arba tiesiog aptarti jausmus ir neraminančias mintis. Svarbu vaikams paaiškinti, kad jie dienos eigoje turėtų pasistengti negalvoti apie neigiamas emocijas ir situacijas, nes tam bus skirtas konkretus dienos laikas ir tuomet galės tam skirti laiko į valias. Taip pamažu mokysite vaikus kontroliuoti savo emocijas.

9.Kūrybinės veiklos, pavyzdžiui, piešimas, tapymas, lipdymas gali padėti vaikams susitvarkyti su įvairiomis emocijomis. Be to, tokia veikla gali padėti išreikšti tikruosius jausmus nepasakant nė žodžio, tad kuo dažniau tuo užsiimkite.
Šiandien kviečiami jus ugdyti vaikų kūrybiškumą ir kitokį mąstymą. Prieikite prie kiekvieno vaiko ir pakeverzokite lape pieštuku ar tušinuku. Paprašykite vaikų iš to sukurti piešinį. Nustebsite, kiek vaikai gali turėti fantazijos. Toks pratimas padės ne tik atsipalaiduoti, o ir skatins galvoti ir kurti kažką naujo. Svarbiausia – bus puiki pertraukėlė nuo mokslų. Jeigu vaikams patiks šis iššūkis – kartokite, juk kiekvieną kartą lape atsiras naujos formos ir bus atveriami nauji kūrybos klodai!

10.Ar pamenate, kaip gaivu ir gražu būna po lietaus, kai nušvinta vaivorykštė? Nusipieškite po vieną tokią vaivorykštę. Ji turėtų būti per visą lapą, t.y. kuo didesnė. Nepamirškite visų vaivorykštės spalvų (tai gali būti spalvų juostos ar tiesiog linijos).
O dabar kviečiame pakvėpuoti ta gaiva ir grožiu! Prašykite vaikų uždėti pirštuką ant išorinės spalvos ir vedant pirštu iki kito vaivorykštės galo – įkvėpti. Stabtelti ties juostos (spalvos) pabaiga ir sulaikyti orą. Dabar vaikai turi perkelti pirštą ant kitos vaivorykštės juostos (spalvos) ir grįžti pirštu atgal iškvėpdami visą orą. Taip „prakvėpuokite“ visą vaivorykštę bent keletą kartų. Ar jaučiate nusiraminimą. Ir užplūdusį atsipalaidavimą?

Mielieji,

Jūsų pradinukas (-ė) dalyvauja Olimpinio mėnesio projekte.
Projektas išskirtinai orientuotas į pradinių klasių mokinius, žinoma, įtraukiant artimiausią jų aplinką ir didžiausius autoritetus – pedagogus ir tėvus. Projekto tikslas – suprantamai ir smagiai pristatyti naujas aktualias temas, suteikti reikiamų žinių ir įgūdžių, skatinti fizinį aktyvumą ir formuoti naujus fizinio raštingumo sluoksnius pradinukų gyvenime.

Ištisas keturias savaites mokykloje pradinukai džiaugsis aktyvesnėmis veiklomis, kurios atspindi keturias temas: fizinis raštingumas, sveika mityba, e-sportas, fizinis aktyvumas.

Pagrindinė Jūsų užduotis – palaikyti mažuosius, skatinti jų fizinio raštingumo ugdymą visais įmanomais būdais ne tik projekto apimtyje, o nuolatos bei kiekvieną naujos temos savaitę užbaigti atliekant savaitgalio užduotis kartu su mažaisiais. Jūsų įsitraukimas – ypatingai svarbi šio projekto dalis, todėl kviečiame susipažinti su pirmąja tema ir užduotimi savaitgaliui.

Šios savaitės tema – fizinis raštingumas.
Fizinį raštingumą galima apibūdinti kaip motyvaciją, pasitikėjimą, fizinę kompetenciją, žinias ir supratimą, leidžiančius išlaikyti fizinį aktyvumą visą gyvenimą. Fizinis raštingumas prasideda namuose, vaikui vos pradėjus vystytis ir judėti. Jis formuojamas nuo pat gimimo ir priklauso nuo ankstyvame amžiuje turėtų patirčių. Tačiau nepaisant buvusios patirties, pradinių klasių vaikų amžius yra pats geriausias laikas fizinio raštingumo formavimui. Fizinis raštingumas atneša daug naudos – gerėja vaikų akademiniai pasiekimai, kognityviniai įgūdžiai, fizinė sveikata, socialiniai įgūdžiai, psichinė vaiko sveikata ir gerovė, gerinami sveiko gyvenimo įgūdžiai.

Tad ką daryti norint ugdyti vaiko fizinį raštingumą?

Dažnu atveju užtenka suteikti vaikams kuo daugiau progų judėti ir būti fiziškai aktyviems. Mokykloje tuo rūpinasi ugdytojai, o Jus kviečiame kurti judesio pilnus namus kartu su mažaisiais! Primename, kad vaikai nuo 5 iki 17 metų per dieną turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 60 minučių!

Kodėl tai taip lengva?

Mūsų vaikai yra iš prigimties labai judrūs, todėl dažniausiai tereikia juos švelniai paskatinti – sudaryti judėjimui tinkamas sąlygas ir sąmoningai tam skirti šiek tiek laiko. Vaikai geriausiai mokosi iš artimiausio rato žmonių pavyzdžio, tad jei patys sieksime fizinio aktyvumo, ieškosime naujų būdų judėti ir pažinti savo galimybes, stengsimės vis tobulinti ir gerinti savo judėjimo įgūdžius, labai tikėtina, kad mūsų vaikai bus tokie patys – judrūs, drąsūs naujiems iššūkiams, nuolat siekiantys išbandyti naują judesį, sportą ar žaidimą, mieliau rinksis pamėtyti kamuolį lauke nei sėdėti namuose. O juk būtent to siekiame – auginti darnią ir judrią asmenybę.

Kaip to pasiekti?

60 minučių gali skambėti kaip labai daug, tačiau tai neprivalo būti vientisas judrumo laikas. Minutė čia, minutė ten – visos aktyvumo minutės kaupiasi ir yra be galo svarbios. O įterpti aktyvumo minutes į kasdienes veiklas yra paprasta! Pavyzdžiui:

Rytas.

Ar vaikai galėtų būti aktyvesni ryte, kai turi tiek daug energijos? Kartu pavedžiokite šunį, padarykite rytinę mankštą prasitempiant ar atliekant nesudėtingus jogos pratimus, tiesiog pašokite įsijungę energijos suteikiančią ritmingą muziką, į mokyklą ne važiuokite, o eikite, jei toli – važiuokite paspirtuku (tik ne elektriniu), riedlente, riedučiais.

Diena mokykloje.

Skatinkite vaikus mokykloje būti smalsius, aktyvius, išbandyti naujas veiklas ir žaidimus. Klauskite, kiek judėjo per fizinio ugdymo pamokas, kuo užsiėmė laisvu metu per pertraukas, ar pamokų metu turėjo aktyviųjų pertraukėlių, kokie judesiai, žaidimai, užsiėmimai patiko labiausiai. Gal vaikas gali parodyti jums patikusį judesį, kad galėtumėte pakartoti kartu namuose? Vaikai, kurie būna aktyvūs dienos metu, būna labiau susikaupę, turi geresnę atmintį ir jiems geriau sekasi mokslai. Po mokyklos pasirūpinkite, kad vaikas galėtų grįžti iš mokyklos pėsčiomis ar kitu aktyviu būdu. Galbūt vaikas norėtų išbandyti sporto būrelį – plaukimas, karate, krepšinis, futbolas, šokiai ar kt.? Susitikimas su draugais pasivažinėti dviračiais ar žaisti lauke – nuostabus būdas išlikti aktyviais, todėl skatinkite tokią elgseną. Galbūt vaikas gali padėti Jums tvarkytis namuose? Automobilio plovimas, lapų grėbimas, net kambario tvarkymas – taip pat puikūs būdai judėti.

Vakaras.

Dienai artėjant į pabaigą, raskite būdų išlikti aktyvūs. Išeikite pasivaikščioti prieš ar po vakarienės, pavedžiokite šunį (jei ne savo, gal kaimynų?), pasimėtykite kamuoliu ar sužaiskite boulingo sesiją (puikiai tiks vandens buteliai ir kamuolys). Svarbu, kad būtų smagu ne tik vaikams, bet ir jums patiems!

---

UŽDUOTIS SAVAITGALIUI

Sukurkite šeimos linksmybių stiklainį!

Kartu su mažuoju suraskite nereikalingą stiklainį, dėžutę ar kitą talpą, į kurią būtų galima sudėti krūvą popieriaus lapelių, o vėliau patogiai ištraukti vieną ar keletą. Sugalvokite šmaikštų savo šeimai tinkamą unikalų stiklainio pavadinimą (tinka viskas nuo „veiklos stiklainio“ iki „raudonųjų lęšių ir grybų nemėgstančiųjų fantazijų stiklainis“).

Sutarkite vietą, kur laikysite šį naują daiktą. Esant norui, dekoruokite stiklainį. Stiklainio idėja: jame yra daugybė veiklų, kurias turėsite atlikti išsitraukę. Svarbu, kad suaugusieji aktyviai įsitrauktų į veiklas ir padėtų mažiesiems savo buvimu šalia ir užkrečiančiu pavyzdžiu.

Veiklas galite sugalvoti patys pagal savo šeimos pomėgius, galimybes ir norus arba galite pasinaudoti žemiau pateiktu 44-ių veiklų sąrašu. Prieš traukiant veiklą iš stiklainio nuspręskite, kas tai darys. Galite leisti visą laiką traukti mažiesiems, jiems tai bus labai smagu. Galite traukti visa šeima iš eilės pradedant jauniausiuoju nariu. Ištrauktą veiklą vykdyti turėsite visi kartu. Kaip dažnai trauksite veiklas? Siekiamybė būtų kasdien po vieną, savaitgaliais po tris. Kiek ilgai atlikti veiklą? Tol, kol smagu!

Atsiųsti užduotis ›

---

I savaitė. Fizinis raštingumas (Pedagogams)

Fizinis raštingumas yra daugiau koncepcija nei mokymo programa. Tai supratimas ir pripažinimas, kad žmogaus protas ir kūnas yra vienis. Ugdant vaiką per skirtingas sritis (fizinė, emocinė, pažintinė, socialinė), jis užaugs fiziškai raštingas.

Fizinis raštingumas prasideda nuo pat gimimo, tačiau svarbiausias galimybių langas vaikui tapti fiziškai raštingu atsiveria per pradinėse klasėse praleistus metus. Pradinių klasių ugdytojai turi galimybę tęsti fizinio raštingumo ugdymą toliau skatindami judėjimo kompetencijų auginimą ir taip formuodami naujus fizinio raštingumo sluoksnius. Fizinio raštingumo ugdymas priklauso nuo keleto veiksnių:

• Palaikymo sistemos aplink vaiką: tėvų, senelių, mokytojų, draugų, kitų autoritetų ir žmonių, kurie skatina fizinį aktyvumą ir patys siekia būti fiziškai aktyvūs.
• Teigiamų patirčių, kurias vaikas patiria užsiimdamas fizine veikla.
• Fizinės aplinkos – ji turėtų siūlyti platų naujų galimybių judėti bei fizinių veiklų spektrą.
• Tinkamų pagal amžių ir vaiko galimybes fizinių veiklų ir su jomis susijusių iššūkių, kurie padeda pasiekti sėkmės bei augina savivertę.

Vaikas (o vėliau ir paauglys bei suaugusysis), turėdamas tinkamą palaikymo sistemą ir galimybes nuolat judėti bei būti fiziškai aktyvus, dažnai priims, o, svarbiausia, pats iš savęs norės priimti teisingus sprendimus dėl savo sveikatos ir fizinės gerovės. Tai ves link aktyvaus gyvenimo ir vidinio pasirinkimo būti fiziškai aktyviu.

Svarbiausias dalykas, ką galime padaryti klasėse, tai sukurti aplinką, kurioje vaikai norėtų būti fiziškai aktyvūs, kur jie jaustųsi pasitikintys savimi dalyvauti fizinėje veikloje be jokio patiriamo spaudimo ar pašaipų. Be to, galime sukurti tokią aplinką, kurioje santykiai tarp ugdytojų ir mokinių padėtų nuolat augti motyvacijai judėti.

Atkreipkite dėmesį:

• Turėtumėte užtikrinti, kad veiklos būtų pritaikytos pagal vaikų amžių.
• Ne visi vaikai vienodi – skiriasi jų fiziniai gebėjimai, todėl reguliuokite veiklas atitinkamai.
• Nepabijokite kartoti veiklų, kurių neužbaigėte, ar kurioms vaikai nebuvo pasiruošę iš karto.
• Jei įmanoma, skatinkite vaikų įsitraukimą ir kartu ieškokite problemų sprendimo.
• Komandinių žaidimų metu užtikrinkite, kad vaikai jaustųsi užtikrintai ir patogiai savo komandose ir aplinkoje.
• Svarbu. Prastos patirtys fizinėse veiklose gali labai neigiamai paveikti vaiką ir ateityje trukdyti jam save sieti su panašia veikla.

Mažai ir dažnai – tai tikrasis sėkmės raktas į fizinio raštingumo auginimą pradinėse klasėse. Suteikite vaikams kuo daugiau progų judėti ir būti fiziškai aktyviems. Judėkite ir mokykitės tiek klasėje, tiek lauke, drąsinkite ir skatinkite vaikus dalyvauti sportinėse veiklose, nuolat įtraukite fizinį aktyvumą į pamokų turinį – tiek tradicinėmis formomis, tiek kitokiomis, naudokite aktyviąsias pertraukėles, šokite, užsiimkite gimnastika, žaiskite žaidimus, atlikite pratimus ir kt. Būkite teigiamu užkrečiančiu judėti pavyzdžiu!

Pridedame keletą užduočių, kurios padės ugdant fizinį raštingumą ir planuojant aktyvesnę dieną. Vaikams šias veiklas tegul pristato superherojė Luka Kibirkštis – parodykite jos atvaizdą ir įjunkite fantaziją – tegul Luka padeda ne tik pristatyti temą bei paaiškinti užduotis, bet ir dalyvauja kartu su Jumis visose veiklose!

1.

Fizinė sritis: šuoliavimas, dinaminė pusiausvyra.

Aktyviosios pertraukėlės metu paprašykite vaikų atsitraukti nuo suolų, padėti pieštuką, penalą, pastatyti knygą ar kitą objektą ant žemės (pagal galimybes ir amžių) paliekant pakankamai vietos per jį šokti į vieną ir kitą pusę. Nustatykite laikmatį 30 sekundžių (galite naudoti telefoną ar tiesiog skaičiuoti, o galite 30 s. groti smagią muziką) ir pradėkite šokinėti per pasirinktą objektą skaičiuojant šuolių skaičių. Po užduoties išsikalbėkite, kaip užduotis sekėsi vaikams. Pratimą pakartokite dienos eigoje, kai reikės atsipūsti nuo pamokų turinio. Pabandykite kiekvieną kartą įveikti save ir vis pagerinti rezultatą. Kartokite kiekvieną fizinio raštingumo savaitės dieną, arba viso projekto metu.

2.

Fizinė sritis: bėgimas, dinaminė pusiausvyra, šuoliavimas. Emocinė sritis.

Išeikite į lauką arba pasirinkite didesnę erdvę, kurioje vaikai galėtų saugiai judėti. Paprašykite vaikų ramiai bėgioti ristele po iš anksto apibrėžtą/sutartą teritoriją. Kai sušvilpsite švilpuku ar šūktelsite komandą, vaikai turi pradėti atitinkamai judėti. Svarbu – prieš pradedant užduotį pademonstruokite, kaip taisyklingai atlikti šiuos judesius.

• Bėgam ristele – vaikai ramiai bėgioja po teritoriją stengdamiesi laikytis atstumo vienas nuo kito.
• Vartai – šuolis kaip įmanoma aukščiau pritraukiant kelius ir ištiesiant rankas į viršų.
• Vanduo – šuolis į priekį kaip įmanoma toliau per įsivaizduojamą upeliuką ar balą.
• Praraja – platūs šuoliai į šalis pakeliant aukščiau kojas.
• Keičiam kryptį – greitas krypties pakeitimas 180°.
• Laimėjom – šuoliai aukštai pakeltomis kojomis plojant rankomis virš galvos.

Užduotį atlikite pertraukėlės, pamokos ar pertraukos metu – svarbiausia, kad vaikams būtų smagu. Jei negalite išeiti į lauką, susitarkite dėl itin tylios pertraukėlės koridoriuje.

3.

Fizinė sritis: ėjimas, šuoliavimas, dinaminė pusiausvyra. Socialinė sritis.

Pabūkite choreografais ir kartu sukurkite savo šokį. Sustokite į ratus po 5–10 vaikų, pasirinkite ritmingą dainą.

Taisyklės: pirmasis parodo judesį – visi pakartoja; antrasis prideda naują ir taip toliau, kol susikaupia visas šokis. Jei vaikai maži – nustatykite pakartojimų skaičių (pvz., po 4 ar 8 kartus).

4.

Fizinė sritis: statinė pusiausvyra, objekto valdymas. Emocinė ir socialinė sritys.

Ratas su kamuoliu Garlando (malasana) pozoje. Kiekvienas gavęs kamuolį pasidalina mintimi/komplimentu ir nuridena kitam. Jei kamuolys nuridenamas tam, kas jau kalbėjo – abu atlieka 3 pritūpimus. Pavargus – pereikite į „drugelio“ pozą.

Garlando poza: vaizdo įrašas

5.

Fizinė sritis: statinė pusiausvyra, objekto valdymas. Emocinė ir socialinė sritys.

Porose ~2 m atstumu: vienas daro gilų pritūpimą ir stodamasis meta kamuolį partneriui; partneris pagauna, daro pritūpimą ir meta atgal. Skaičiuokite sėkmingus perdavimus per sutartą laiką (30 s, 1 min, 2 min). Kartokite gerindami rezultatą.

6.

Fizinė sritis: ėjimas, bėgimas, šuoliavimas, dinaminė pusiausvyra, objekto valdymas. Socialinė, pažintinė, emocinė sritys.

Pažinkite naują sporto šaką ir išbandykite jos judesius. Pvz., tinklinis:

• Trumpai pristatykite taisykles ir tikslą.
• Mokykitės pagrindinių įgūdžių: kamuolio gaudymas/metimas, „balionu“ priėmimas, atmušimas iš apačios.
• Išbandykite supaprastintą žaidimą (mini aikštelės, taiklumas į apskritimus, skirtingi apribojimai).

Technikos pavyzdžiai ugdytojams: reportažas apie priėmimą

7.

Fizinė sritis: ėjimas, šuoliavimas, dinaminė pusiausvyra. Emocinė sritis.

„Gerieji zombiai“: 2–3 zombiai juda „tip-top“ žingsniu ir „gaudo“ kitus; paliestas tampa zombiu ir garsiai pasako komplimentą pagautajam. Variacijos: judėjimas atbulomis, „krabo“ eisena ir kt. Po žaidimo aptarkite savijautą ir emocijas.

8.

Fizinė sritis: ėjimas, statinė pusiausvyra.

Sezoninis tempimas vaikštant erdvėje. Pagal signalą vaikai atlieka atitinkamus lėtus tempimus:

• Vasara: „plaukimas“ gulint ant nugaros.
• Pavasaris: lėtas kilimas iš pritūpimo, rankos aukštyn, „vaivorykštė“ žemyn.
• Ruduo: „medžiai vėjuje“ – pasilenkimai ir sukimai.
• Žiema: „drebulys nuo šalčio“ – visas kūnas juda.

9.

Fizinė sritis: ėjimas, šuoliavimas, dinaminė pusiausvyra. Emocinė sritis.

Judėjimas (ropojimas keturiomis, „varlytės“ šuoliukai ir kt.). Išgirdus skaičių – greitai susigrupuoti į tiek dalyvių, kiek pasakyta. Nepavykus – grupė susikimba už rankų ir garsiai paskanduoja: „Kelyje į sėkmę visuomet būna nesėkmių!“

10.

Fizinė sritis: pasirinktinai. Socialinė sritis.

„Aktyvus šešėlis“ poromis: vienas aktyviai juda, kitas – šešėlis – atkartoja visus judesius kuo arčiau, bet neliesdamas. Po 2 min. keičiasi rolėmis.

---

Tikimės, veiklas išbandysite ir ne po vieną kartą!

Projekto užduočių archyvą rasite čia ›

Taip pat ieškokite video reportažų šių metų Olimpinio mėnesio kanale ›

LTOK Fizinio raštingumo modelį rasite čia ›

Smagios savaitės!

Mielieji,

Šios savaitės tema – sveika mityba ir sąžiningas sportas.

Mokyklinis, ypač pradinukų, amžius yra puikus metas gauti žinių apie sveiką mitybą. Vaikai, pradėję eiti į mokyklą, pradeda savo socialinį gyvenimą, paprastai jau gauna kišenpinigių ir ima patys daryti sprendimus ir pasirinkimus, ką valgyti ar užkąsti. Šiame amžiuje vaikai ne tik labai greitai mokosi, tačiau ir labai lengvai pasiduoda draugų ar kitų autoritetų įtakai. Tad svarbu ne tik gaunamos žinios mokykloje, o ir namuose formuojami valgymo ir mitybos įpročiai.

Kad vaikai vystytųsi sveikai, jiems reikia ne tik pakankamo fizinio aktyvumo, bet ir subalansuotos mitybos bei kuo įvairesnių maisto produktų. Fiziškai aktyviems vaikams užkandžiavimas padeda išlaikyti aukštą energijos lygmenį. Paprastai pradinukų amžiaus vaikams reikalingi bent du užkandžiai: rytinis ir pomokyklinis. Suprantama, kad užkandžiai turėtų būti sveiki ir kupini maistinių medžiagų. Siūlykite sumuštį su stikline pieno, vaisių, dubenėlį sriubos su skrebučiu. Į mokyklą galite įdėti sumuštinį ar pitos duonos su sūriu, liesa mėsa, humusu ir salotomis; pjaustyto sūrio, krekerių su užtepėle, šviežių vaisių; nuplautų ir supjaustytų daržovių su humusu ar šviežių vaisių. Svarbu, kad būtų sotu ir gausu maistinių medžiagų.

Visuomet siūlykite pusryčius. Po gero nakties miego gavus tinkamo maisto vaikai galės išlikti aktyvūs ir susitelkę visą rytą mokykloje. Nepapusryčiavus yra didelė tikimybė, kad vaikas anksčiau ar vėliau ryte mokykloje pasijus išalkęs ir gali nesusilaikyti nuo nesveiko užkandžio iš užkandžių aparato ar parduotuvės. Tad būkite pavyzdžiu ir valgykite pusryčius kartu. Avižinė košė su riešutais ir šlakeliu aliejaus ne tik ilgam suteiks sotumo jausmą, bet ir suteiks daug taip reikalingų maistinių medžiagų.

Suprantama, kad pietų mokykloje Jūs nesukontroliuosite, tačiau galite klausti vaikų vakarienės metu, ką jie valgė, ar išbandė ką nors naujo ir neįprasto, kas nepatiko ir pan. Pasišnekučiuokite, švelniai nukreipkite vaikus reikiama sveikos mitybos linkme.

Stenkitės kiekvieną dieną susėsti prie vakarienės stalo ir pasikalbėti parodant išskirtinį dėmesį (be ekranų) vaikui. Leiskite jūsų pradinukui nuspręsti, kada jis jau pavalgė – neverskite „pabaigti“ valgyti ir nekelkite dėl to beprasmių ginčų.

Kvieskite vaikus keliauti kartu apsipirkti ir išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus bei kartu gaminti maistą ir taip perimti Jūsų žinias. Sakote nenorės? O ar iš tiesų bandėte nuoširdžiai pakviesti? Kiek kartų? Bandykite nuolat įtraukti mažuosius, juk tai ne tik maisto ruoša – tai nuostabus pokalbių kupinas procesas, kurio metu galite sustiprinti ryšį su savo vaiku, mokyti darbo komandoje ir tuo pačiu savarankiškumo. Begamindami nepamirškite gurkšnoti vandens!

Tiesa, apie sąžiningą sportą vaikai kalbėsis mokykloje. Paklauskite jų, kas tai, tegul papasakoja savais žodžiais. Tik pradedame pažindintis su kilniu sportiniu elgesiu.

---

UŽDUOTIS SAVAITGALIUI

Pasivaržykite tarpusavyje. Priklausomai nuo šeimos dydžio, pasiskirstykite į komandas (vaikai prieš tėvus arba mišrias) arba žaiskite individualiai.

Jūsų pagrindinis savaitgalio klausimas – kas išgers daugiau vandens? Kiekvieną rytą pasistatykite reikiamą kiekį ąsočių su vandeniu (komandoms ar kiekvienam atskirai), pasiskirkite, kuri talpa kieno ir visą dieną gurkšnodami stebėkite, kaip mąžta vanduo ir gerėja Jūsų savijauta. Vaikams ypatingai svarbu gauti pakankamą kiekį vandens dienos eigoje, tad padėkite savo pavyzdžiu. Nepersistenkite – laikykitės normos iki 8 stiklinių vandens per dieną.

Jei vakare ąsočiai bus tušti – turite progą drauge atšvęsti ir bandyti šį iššūkį rytoj. Ir poryt. Ir kitą savaitgalį bei kiekvieną dieną. Tegul tai tampa sveiku šeimos įpročiu.

Na, o atšvęsti dienos pabaigą kviečiame skaniai – smaguriaujant išsikeptą picą. Pica bus kiek kitokia nei įprasta – su kalafiorų pagrindu.

Picos receptas

Jums reikės

• Tešlai: 1 nedidelis kalafioras (žiedinis kopūstas); ½ stiklinės parmezano sūrio; 1 kiaušinis; 1 a. š. druskos; 1 a. š. raudonėlių ar kitų prieskonių; alyvuogių aliejaus.
• Picos priedams: 1 v. š. pomidorų padažo; ~100 g mocarelos sūrio; plonai pjaustyto saliamio; šviežių bazilikų (nebūtinai).

Gamyba

1. Kalafioro viršūnėles (be kotelių) susmulkinkite maisto smulkintuvu iki trupinių. Suberkite į indą, uždenkite ir pašildykite mikrobangų krosnelėje 5 min. Atvėsinkite, sudėkite į marlę ir kruopščiai nuspauskite visą skystį.
2. Masę sumaišykite su kiaušiniu, druska, prieskoniais ir tarkuotu parmezanu.
3. Ant kepimo popieriaus suformuokite picos pagrindą, patepkite aliejumi ir kepkite 180°C orkaitėje 25–30 min., kol apskrus.
4. Užtepkite pomidorų padažą, dėkite saliamį ir mocarelos griežinėlius, kepkite dar ~5 min.
5. Patiekite su bazilikais (nebūtina). Priedus galite keisti: daugiau daržovių, virta vištiena ir pan.

Skanaus! Tikimės, kad savaitgalio veiklas išbandysite. Primename, kad vaikai pirmadienį mokykloje dalinsis įspūdžiais, kaip jiems sekėsi projektas ir savaitgalio „namų darbai“. Ačiū, kad auginate sveikus ir judrius vaikus!

---

II savaitė. Sveika mityba ir sąžiningas sportas (pedagogams)

Mokyklinis, ypač pradinukų, amžius yra puikus metas gauti žinių apie sveiką mitybą. Vaikai, pradėję eiti į mokyklą, pradeda ir savo socialinį gyvenimą, paprastai jau gauna kišenpinigių ir patys ima daryti sprendimus ir pasirinkimus, renkasi, ką valgyti ar užkąsti.

Būdami pedagogais, Jūs esate vieni svarbiausių žmonių pradinukų gyvenime, galintys formuoti jų įpročius ir požiūrį tiek į fizinį aktyvumą, tiek į sveiką mitybą. Supažindinkite su maisto produktų grupėmis, maisto piramide, sveikatai palankiais ir vengtinais produktais bei kodėl. Per aktyvias veiklas ir žaidimus paskatinkite vaikus išbandyti naujus produktus ir suprasti savo pasirinkimų poveikį sveikatai. Amis Kilniaširdis padės pristatyti temą ir kilnaus sportinio elgesio principus.

---

UŽDUOTys

1.

Pirmiausia supažindinkite vaikus su maisto produktų grupėmis, tada – „šokio žaidimas“ su grupėms priskirtais judesiais. Grojant muzikai garsiai ištarkite produktą – vaikai atlieka atitinkamos grupės judesį.

• Vaisiai – „kratome obuolius“: rankos aukštyn–žemyn, klubai juda.
• Daržovės – „pjaustome morką“: žingsnis, rankos aukštyn ir „nuleidimas“.
• Grūdai – linguojame kaip vėjyje.
• Baltymai – demonstruojame raumenis, žingsniuojame.
• Pieno produktai – „pilame pieną į stiklinę“ lenkiantis į šoną.
• Riebalai – lėtas apsisukimas „klampus aliejus“.
• Limondai/saldumynai/greitas maistas – chaotiški šuoliai (energija trumpalaikė!).

2.

Ar vaikai pažįsta „baltąją mirtį“ – cukrų? Paaiškinkite apie tuščias kalorijas, nutukimo ir 2 tipo diabeto riziką, dantų ėduonį, kepenų suriebėjimą, priklausomybės mechanizmą. Mokykite skaityti etiketes.

Namų darbai: atnešti produktą su daugiausia cukraus (g/100 g) – aptarti ir priminti dienos normą pradinukams ~24 g (~5 a. š.). Kitą dieną – produktą su mažiausiai cukraus.

3.

Susipažinti su dažniausiai naudojamais saldikliais (eritritolis, ksilitolis, aspartamas, sacharinas, sukralozė, acesulfamas K, sorbitolis, manitolis, aliuliozė, neotamas, advantamas, tagatozė ir kt.) bei natūraliais saldikliais/cukrais (stevija, agavos nektaras, medus, klevų sirupas ir kt.). Mokytis atpažinti etiketėse.

4.

„Detektyvų žaidimas“: klasėje paslėpkite sveikų ir nesveikų produktų paveikslėlius. Vienas vaikas – detektyvas su „didinamuoju stiklu“, kitas – tyrėjas juda nurodytu būdu (šuoliukais, viena koja, „krabu“ ir pan.) ieškoti „įtariamojo“.

• Radus sveiką produktą – 5 plojimai su „valio“.
• Radus nesveiką – 5 pritūpimai su „vaje“.
• Nerasta – visi bėga aukštai keliant kojas ir skanduoja „nėra“.

5.

„Mįslinga dėžė“: uždaroje dėžėje – vaisius/daržovė. Vaikai po vieną čiupinėja, tada balsuoja iš dviejų variantų skirtingais judesiais (pusiausvyra ant vienos ar kitos kojos ir pan.). Keiskite pratimus: rankos aukštyn/į šonus, pritūpimai, įtūpstai, šuoliukai.

6.

Kas „veža“ superherojus? Sukurkite Amio Kilniaširdžio vienos dienos ar savaitės superherojaus meniu. Priminkite lėkštės principą: ½ daržovių, ¼ viso grūdo, ¼ baltymų. Vanduo – bent 8 stiklinės per dieną.

7.

„Rūšiavimo estafetė“: viename gale – krepšys su įvairiais produktais (ir sveikais, ir nesveikais), kitame – du tušti krepšiai (sveiki / nesveiki). Vaikai paeiliui bėga, paima produktą, nuneša į atitinkamą krepšį, grįžę „duoda penkis“ kitam. Siekite gerinti laiką.

8.

Šarados: vaizduokite veiksmus su sveikais produktais (valgyti obuolį, lupti bananą, ragauti citriną, pjaustyti pomidorą, tarkuoti morką, virti bulvę ir t. t.). Mažesniems – klausimų žaidimas „taip/ne“.

9.

Balta duona – eksperimentas: pakramtyti kąsnį 1 minutę – pajusti, kaip tampa saldu (krakmolas → maltozė). Paaiškinti greitųjų angliavandenių žalą (uždegimai, nutukimas, spaudimas, cholesterolis, atmintis). Ką daryti persivalgius „blogųjų“: 5 val. nevalgyti, gerti vandens, valgyti daržovių (ypač lapinių).

10.

„Švarus“ sportas: sportininkams svarbu etiketės (maistas, papildai, vaistai) ir kilnaus elgesio principai. Aptarkite pavyzdžius:

Kilnus (sąžiningas) sportinis elgesys – Amis sako TAIP	Nekilnus (nesąžiningas) sportinis elgesys – Amis sako NE
Dalintis kamuoliu su komandos draugais; skatinti, pagirti; padėti komandos draugui; kantriai laukti eilės; po varžybų spausti rankas ir priešininkams; pripažinti klaidą.	Žaisti vienam „laikantis“ kamuolio; sukčiauti; erzinti ar tyčiotis; ignoruoti trenerį ar teisėją; stumdytis ar muštis; „dramatiškai“ pralaimėti ir nepaspausti rankos; kaltinti kitus.

Citata: Jacques Rogge, TOK prezidentas, XIX Žiemos olimpinių žaidynių atidarymas, 2002, Salt Lake City: „…čempionas yra daug daugiau, negu žmogus, kuris pirmas kirto finišo liniją. Čempionas yra daugiau negu nugalėtojas. Čempionas yra tas, kuris gerbia taisykles, griežtai pasisako prieš dopingą ir rungiasi kilnaus elgesio dvasioje.”

Linkime kasdien būti čempionais!

---

Ąžuolo mankšta su smagia muzika: čia ›

Projekto užduočių archyvą rasite čia ›

Taip pat ieškokite video reportažų šių metų Olimpinio mėnesio kanale ›

Šaunios savaitės!

E-sportas

Elektroninis sportas arba e-sportas – tai konkurencinio tipo video žaidimai, kuriuose individai ar komandos varžosi tarpusavyje organizuojamuose turnyruose.

E-sportas išpopuliarėjo Rytų Azijoje, pirmiausia Kinijoje ir Pietų Korėjoje, Japonijoje, o vėliau pasisekimo sulaukė ir Europoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikose, Australijoje. Pavyzdžiui, Kinija dar 2003 m. pripažino e-sportą tikra sporto šaka. Su laiku vis daugiau šalių išduoda licencijas profesionaliems e-sporto žaidėjams, kuriamos federacijos, asociacijos ir kiti institutai, universitetuose ir kolegijose buriamos žaidėjų komandos, rengiami turnyrai, tiesioginės transliacijos.

Tarptautinės žaidimų transliacijos sulaukia milžiniško susidomėjimo – 2022 m. e-sporto entuziastų, kurie įsijungia pasižiūrėti savo mėgstamą žaidimą buvo 261,2 mln, o atsitiktinių žiūrovų – 270,9 mln. Amerika šiuo metu pirmiauja oficialiu aktyvių žaidėjų skaičiumi, paskui ją seka Kinija, Brazilija, Pietų Korėja, Prancūzija, Vokietija, Australija ir kt. Tarptautinė E-sporto Federacija jungia viso pasaulio federacijas bei milijonus žaidėjų iš 140 valstybių, kurie su pasididžiavimu reprezentuoja savo šalis.

Vyksta daug diskusijų, kuriose nesutariama, ar e-sportą galima prilyginti tradiciniam sportui. E-sporto varžybos jau daug kartų vyko išvien su tradicinių sporto šakų varžybomis tarptautiniuose renginiuose Azijoje. Prieš keletą mėnesių Tarptautinis Olimpinis Komitetas (TOC) paskelbė, jog drauge su Saudo Arabijos Nacionaliniu Olimpiniu Komitetu rengs Olimpines e-sporto žaidynes 2025 m. Žaidynėse bus vadovaujamasi olimpinėmis vertybėmis, skatinama lyčių lygybė ir siekiama į e-sportą įtraukti jaunąją auditoriją.

Ką atneša e-sportas?

Įvairovę. Sukurta daugybė skirtingų žaidimų, kurie patenkina skirtingus žmonių pomėgius tiek globaliai, tiek regioniniu mastu. Žaidimai gali būti dedikuoti strateginiam mąstymui, tikro fizinio sporto simuliacijos, taip pat lenktynės, kovos ir kt. Pagal žiūrimumą populiariausi žaidimai yra: League of Legends; Mobile Legends: Bang Bang; Counter-Strike; Valorant; Fortnite.

Įgūdžių lavinimą. E-sportas kaip ir įprastas sportas daugiausia reikalauja strateginio mąstymo, komandinio darbo, sėkmingos komunikacijos, greito sprendimų priėmimo įgūdžių.

Bendruomenę ir socialinį įsitraukimą. E-sporto žaidėjai dažnai dirba komandose, o toks darbo principas stipriai prisideda prie nuolatinio bendradarbiavimo ir socialinių įgūdžių tobulinimo. Net jei žaidžiama individualiai, siekiant gerinti rezultatus dažnai dalyvauja visa grupė žmonių. Kaip ir tradiciniame sporte, konkurentai dažnai pažįsta vieni kitus, tad bendravimas vyksta nuolat.

Karjeros galimybes. Sparčiai augant industrijai vystosi nauja ekosistema ir atsiranda naujų darbo vietų – e-sportininkų treneriai, e-sportininkų vadybininkai, darbai susiję su žaidimų kūrimu ir vystymu, turnyrų organizavimu ir kt.

Įtraukimą. E-sportas gali būti žaidžiamas iš namų, todėl padeda įtraukti asmenis, kurie negali užsiimti įprastu fiziniu sportu: sveikatos problemų ar traumų turintys asmenys, neįgalieji. Egzistuoja neįgaliųjų asociacijos, kurios rengia ir atskirus turnyrus skirtus neįgaliesiems, tačiau dažnai jie varžosi bendruose turnyruose.

Ir nors e-sportininkai skiriasi nuo tradicinių sporto atstovų, jie taip pat treniruojasi labai daug ir intensyviai. 2020 m. balandį Kvynslendo technologijos universiteto mokslininkai nustatė, kad kai kurie geriausi e-sporto žaidėjai pasižymi panašiais psichologinio atsparumo aspektais kaip ir olimpiniai sportininkai. O geriausi profesionalūs žaidėjai pretenduoja į milžiniškus piniginius fondus, dažnai į pensiją išeina labai jauni (kartais net iki 20-ies).

Įgūdžiai, reikalingi užsiimti e-sportu, apima daugiau nei tik puikų gebėjimą žaisti žaidimą – tai techniniai gabumai, kognityviniai įgūdžiai, fizinis pasirengimas ir minkštieji įgūdžiai.

Būti geru e-sportininku pirmiausia reikia:

1. Labai gero konkretaus žaidimo supratimo (mechanika, judėjimas, taikymasis, šaudymas ir kt.).
2. Techninių įgūdžių (reakcijos laiko, rankos–akies koordinacijos, vikrumo ir tikslumo).
3. Kognityvinių įgūdžių (strateginio mąstymo, problemų sprendimo, susitelkimo, geros atminties ir kt.).
4. Komandinio darbo ir komunikacijos (efektyvios komunikacijos, darbo komandoje, lyderystės bei gebėjimo sekti paskui lyderį).
5. Emocinių ir psichinių įgūdžių (streso valdymo, atsparumo, kantrybės ir disciplinos).
6. Fizinių įgūdžių ir sveikos gyvensenos (ištvermės ir ryžto, sveikų rankų ir riešų, mitybos bei miego įpročių).
7. Analitinių ir reflektavimo įgūdžių (žaidimo analizės, gebėjimo mokytis iš atgalinio ryšio).
8. Prisitaikymo ir mokymosi spartos (greito mokymosi, gebėjimo greitai prisitaikyti).
9. Laiko valdymo (grafiko ir dienotvarkės laikymosi, tikslų nusistatymo).

Visi šie įgūdžiai drauge gali padėti suformuoti pilnai pasiruošusį e-sportininką, kuris pajėgus varžytis aukštame lygmenyje tiek individualiai, tiek komandose. Siekiant paruošti ir išlaikyti nuolatos geriausios formos e-sportininką, profesionalių sportininkų ruošimo programos paprastai nuolat dirba ir „šlifuoja“ šias sritis.

Kaip ir įprastu sportu (pvz., krepšiniu), taip ir e-sportu galima užsiimti tiek profesionaliai, tiek mėgėjiškai. Užsiimant e-sportu vis tiek labai svarbu išlaikyti sveiką gyvenimo būdą: pilnavertiškai maitintis, gerai išsimiegoti, tinkamai ilsėtis ir kt.

Šiandieniniame technologijų pasaulyje vaikai savaime yra įtraukti į kitokį ritmą ir technologijas nei jų ugdytojai ar tėvai. Geriausia – padėti reguliuoti naudojimąsi technologijomis: laiką, turinio kokybę ir sveiką aplinką. Iki 6 metų – ne daugiau nei 1 val. per dieną, vėliau – ne daugiau nei 2 val. per dieną.

Tikėtina, kad profesionaliu e-sportu užsiims tik vienetai, tačiau e-sportu galima užsiimti ir mėgėjiškai. Svarbu turėti žinių ir padėti vaikams reguliuoti bei subalansuoti šią veiklą, prižiūrėti ir padėti išvengti neigiamų pasekmių, sąmoningai skatinti teisingų įpročių formavimąsi.

Subalansuoti žaidimo įpročius

1. Laiko valdymas.

• Nustatyti kasdienius ar savaitinius žaidimo laikus (1–2 val. per dieną, atsižvelgiant į amžių ir pareigas).
• Sukurti dienotvarkę: nepamiršti namų darbų, fizinio aktyvumo, laiko su šeima; kartu planuoti žaidimų laiką.
• Prioritizuoti atsakomybes: pirma – pareigos, po to – žaidimai.
• Naudoti ekranų laiko valdymo įrankius ir programėles.

2. Sveiki žaidimo įpročiai ir aplinka.

• Daryti pertraukas: 20–20–20 taisyklė (kas 20 min. 20 sek. žiūrėti į objektą už ~20 m).
• Ergonomika: taisyklinga laikysena, tinkamas atstumas iki ekrano, patogi vieta.

3. Įvairovė.

• Balansuoti pomėgius: sportas, skaitymas, menai, žaidimas lauke ir kt.
• Šeimos įsitraukimas: kartais pažaiskite kartu – tai socialinė patirtis.

Saugumas ir rizikos

1. Saugios interakcijos.

• Nesidalinti asmenine informacija su nepažįstamais internetu; naudoti avatarus ir slapyvardžius.
• Stebėti draugų ratą; ankstyvame amžiuje žaisti tik su realiais pažįstamais.
• Naudoti blokavimo ir pranešimo funkcijas netinkamam elgesiui pažymėti.

2. Žaidimo turinio ir vertinimo supratimas.

• Rinktis amžiui tinkamus žaidimus (PEGI: nuoroda, ESRB: nuoroda).
• Aptarti žaidimų turinį ir šeimos vertybes; jei reikia – ieškoti tinkamesnių alternatyvų.

3. Kompiuterinis raštingumas.

• Atpažinti sukčiavimą (phishing), įtartinas nuorodas, „per gerus“ pasiūlymus.
• Peržiūrėti privatumo nustatymus – dalintis tik būtina informacija.

4. Žaidimo įsigijimai.

• Tėvams prižiūrėti pirkimus žaidimuose ir pačias žaidimų įsigijimo taisykles.
• Suprasti žaidimų valiutą ir mokyti vaikus biudžeto valdymo.

5. Kibernetinės patyčios ir užgauliojimas.

• Atpažinti patyčias (įžeidinėjimai, apsimetinėjimai, asmeninės informacijos viešinimas ir kt.).
• Skatinti pranešti apie netinkamą elgesį; aptarti, ką daryti toliau.

Kaip padėti vaikui užsiimti e-sportu ir išlikti sveikam?

1. Žaidimo sesiją pradėti mankšta – be mankštos sesija „neįvyksta“.
2. Reguliuoti žaidimų sesijos laiką (30–45 min.).
3. Pertraukėlės kas 20 min. Stotis nuo vietos ir judėti 5–10 min.:

• Prasitempti: pasilenkti į priekį, siekti „dangaus“, pasilenkti į šonus.
• „Jumping jacks“, šokiai pagal muziką, spartus ėjimas po namus ar lauke.
• Trumpa joga (pvz., drugelio, garlando pozos), akių jogos pratimai.
• Kūrybinės veiklos: piešti, spalvinti, lego, dėlionės.
• Atsipalaidavimas: burbulai, minkštas molis, muzika užmerktomis akimis.
• Pokalbis su šeimos nariu ar draugu, anekdotai, juokingos istorijos.
• Kvėpavimas: įkvėpti iki 3, sulaikyti iki 4, iškvėpti iki 5 (3–5 kartus).
• Sveiki užkandžiai (vaisiai, riešutai) ir būtinai vanduo.

Užduotis savaitgaliui

Sureguliuokite ekranų laiką. Iki 6 metų – ne daugiau nei 1 val. per dieną, vėliau – ne daugiau nei 2 val. per dieną. Pasinaudokite proga pasikalbėti su vaiku apie ekranų laiką ir žaidimus, pasidalinkite aukščiau esančiomis žiniomis.

Kartu pažiūrėkite vaiko pasirinktą e-sporto/žaidimo transliaciją kaip sporto varžybas – tai kurs ryšį, padės geriau suprasti vaiko emocijas ir patirtis.

Jei vaikas žaidžia, pažaiskite jo mėgstamą žaidimą kartu ir paprašykite pamokyti – tai stiprina savivertę ir ryšį. Jei nežaidžia – pasirinkite kitą vaikui artimą bendrą veiklą. Pirmadienį vaikai dalinsis įspūdžiais mokykloje.

III savaitė. Kokybiškas poilsis (Pedagogams)

Elektroninis sportas arba e-sportas – konkurenciniai video žaidimai. E-sportas paplitęs visame pasaulyje, rengiami turnyrai, transliacijos, veikia federacijos. Diskusijos dėl prilyginimo tradiciniam sportui tęsiasi, tačiau e-sporto žaidynės planuojamos ir olimpiniame kontekste.

E-sportas lavina įgūdžius (strategija, bendradarbiavimas, komunikacija), įtraukia bendruomenę, atveria karjeros galimybes, įtraukia įvairius dalyvius (įskaitant neįgaliuosius). Reikalingas visapusiškas pasirengimas (techninis, kognityvinis, fizinis, emocinis, laiko planavimas ir pan.).

Vaikai auga technologijų apsuptyje, todėl svarbu supažindinti su sveikais įpročiais: režimu, poilsio pertraukėlėmis, mityba, fiziniu aktyvumu ir gebėjimu ilsėtis. Įtraukti e-sporto koncepciją į pamokas, mažinti stigmatizaciją, kalbėtis su vaikais.

Pedagogams – klasės veiklos

1. Klasės ekranų laiko planas

Sukurkite savaitės planą, kiek laiko prie ekranų vaikai praleis edukaciniais tikslais. Pasidalykite su tėvais, kad jie galėtų balansuoti laiką namuose.

2. Pirštų miklumas (e-sportininkų pratimai)

• „Barbenimas“ pirštais paeiliui, keliant po vieną pirštą – pamažu didinti tempą.
• „Pianinas“ – judinti pirštus pagal kombinacijas (kas antras, po du ir pan.).
• Populiariausių klaviatūros/pultelio kombinacijų imitacijos.
• Pirštų tempimai (nykščio ir kitų pirštų mobilumas, po 10 kartų kiekvienai rankai).

3. Reakcijos lavinimas judant

• Spalvų kortelės ir atitinkami judesiai (raudona – sustoti, žalia – žingsniuoti, mėlyna – sukti rankas, geltona – šokti).
• Vietoje – garsinės komandos arba komandinis varžymasis.
• Pažengusiems – judesių kombinacijų įsiminimas ir atlikimas.

4. Komunikacija ir komandiniai įgūdžiai

Padalykite į dvi grupes: viena piešia ant lentos (po vieną prisilietimą), kita spėja. Piešiantieji ir spėjusieji kaitalioja laikyseną (šokinėja / stovi ant vienos kojos). Užduotis ir tema – pagal amžių (sportas, judesys, vaisiai ir kt.).

5. Pasitikėjimas komandoje

Dvi komandos, po vieną „apakintą“ vaiką (užrištos akys). Reikia žodinėmis instrukcijomis saugiai nueiti iki objekto ir grįžti. Matavimas laiku, aptarimas, rotacija.

6. Problemų sprendimas (lanko nuleidimas)

Komandos po 6–8 vaikus. Lankas padedamas ant ištiestų pirštų galiukų – nenuleidžiant ir nepaimant į delnus, visi kartu nuleidžia jį ant žemės. Laimi pirmieji.

7. „Mini pertraukų“ pratimai prie darbo vietos

• Sėdint – rankų rotacijos (delnai žemyn/aukštyn, pečių nekeliant), 30–60 s.
• Sėdint – keliamos kojos, išlaikant stabilų liemenį (po 8–10 k. kiekvienai).
• Sėdint – „alkūnė prie kelio“ (po 8–10 k. kiekvienai pusei).
• „Nekrėsti kėdės“ pritūpimai prieš kėdę (8 lėti kartojimai).

8. Akių jogos pratimai

• Akys į kairę/dešinę – 20 kartų.
• Akys į viršų/žemyn (į nosį) – 20 kartų.
• Apskritimai akimis – po 10 į kiekvieną pusę.
• Kvadratai, įstrižainės, begalybės ženklai – po 10 į kiekvieną pusę.
• „Mirksėjimo konkursas“ porose – laimi ilgiau mirksintis.

9. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos

• Viso kūno įtempimas 5 s ir atpalaidavimas (5 kartus).
• 1 min. aktyvumo, tada ranka ant širdies – stebėti, kol pulsas nurimsta.
• Saviapkabinimas ir afirmacijos („aš saugus, man pavyks“) – bent 3 kartus.

10. Pagarba ir elgesys internete

Paaiškinkite pagarbos reikšmę. Praktika su kečupo ar dantų pastos tūtele: kas išspausta, sunkiai „grįžta atgal“ – kaip ir žodžiai. Analogiškas pratimas suglamžius popierių – „dėmė“ lieka. Užbaikite savaitei skirtas veiklas primindami, kad įpročiai formuojasi vaikystėje ir išlieka ilgam.

Naudingos nuorodos

• Ąžuolo mankšta su smagia muzika: čia
• Projekto užduočių archyvas: čia
• Olimpinio mėnesio „YouTube“ grojaraštis: čia

IV savaitė. Fizinis aktyvumas

Paskutinės projekto savaitės tema – fizinis aktyvumas. Savaitgaliai skirti atsipalaiduoti ir pasidžiaugti šeimos laiku drauge, o taip pat jie atneša ir galimybę šį laiką praleisti aktyviai. Skatinti vaiką išlikti fiziškai aktyviam yra vertinga Jūsų investicija į vaiko psichinę ir fizinę gerovę. Yra daugybė veiklų, kuriomis galite užsiimti visi drauge: šokiai, kamuoliuko atmušinėjimas, pasivaikščiojimai lauke ir žygiai, plaukimas, komandiniai žaidimai (krepšinis, futbolas, beisbolas), joga, čiuožinėjimas (riedučiais, riedlente, pačiūžomis), kovos menai, kamuolio mėtymas ir gaudymas bei kitokie pagrindinių fizinių įgūdžių lavinimo pratimai. Visuomet galite paklausti, kuo norėtų užsiimti vaikas, ir pasistengti įgyvendinti jo norus. Vaikai iš prigimties labai aktyvūs, todėl užtenka jiems suteikti erdvės ir galimybių judėti.

Kuo turėtumėte pasirūpinti, kad vaikai galėtų lengvai judėti?

• Saugumas. Užtikrinkite saugią aplinką ir tinkamą aprangą bei apsaugas. Mokykite vaikus įvertinti žaidimų vietos saugumą ir aptarti galimas rizikas.
• Priežiūra. Atsižvelgiant į amžių ir veiklą, prižiūrėkite tik kai būtina, periodiškai patikrinkite saugumą ir priminkite elgtis saugiai.
• Skatinti tyrinėjimą. Leiskite vaikui tyrinėti fizines galimybes ir atrasti naujus pomėgius (lipti, ropštis ir pan.).
• Palaikymas. Džiaukitės pastangomis ir pasiekimais, naudokite skatinančias frazes („tu gali“, „niekada nepasiduok“, „didžiuojuosi tavimi“ ir pan.).
• Realistiški lūkesčiai. Visi vaikai skirtingi – skatinkite aktyvumą, bet nespauskite rinktis konkretaus sporto.
• Būkite įsitraukę patys. Domėkitės, padėkite, dalyvaukite treniruotėse ar varžybose ir rodykite palaikymą.

Šį savaitgalį apsiaukite sportinius batelius, pasiimkite vandens ir keliaukite į aktyvią kelionę – dėl sveikesnės ir džiugesnės Jūsų bei vaiko ateities. Dvi dienas skirkite pramogoms lauke – tai bus Jūsų šeimos iššūkis.

Žaidimai

Žaidimas 1: „Kamuoliukų dėžutės“

Lengvai pasigaminkite priemones: dvi vienodo dydžio kartonines dėžutes (pvz., nuo servetėlių), pritvirtinkite virvelę ar tamprią juostą, kad būtų galima apjuosti juosmenį. Paruoškite lengvus mažus kamuoliukus (pom-pom, stalo teniso ar vienodo dydžio suglamžyti popierėliai) ir sudėkite į dėžutes.

Varžykitės turnyro principu, kad kiekvienas šeimos narys sužaistų su kiekvienu.

Taisyklės: du žaidėjai atsistoja, užsisega „diržą“ su dėžute nugaroje. Skambant ritmingai muzikai abu purto užpakalį, kad kamuoliukai kuo greičiau iškristų. Rungtis trunka 30–60 sekundžių. Laimi tas, kieno dėžutėje liko mažiau kamuoliukų (arba neliko visai). Skaičiuokite taškus ir esant lygiosioms sužaiskite dar kartą.

Nugalėtojas artimiausias 3 val. turi „magišką lazdelę“ – pasirenka fizinę veiklą visai šeimai. Žaiskite 2–3 kartus per dieną, keiskite lazdelės turėtoją ir leiskite vaikams laimėti bei rinktis veiklą.

Žaidimas 2: „Ožiukų futbolas“

Reikės dviejų panašaus dydžio kopūstų ir žolės aikštelės. Pažymėkite starto ir finišo linijas. Tikslas – kuo greičiau nuridenti kopūstą nurodytu atstumu, jį liečiant tik galva (rankomis ar kojomis liesti negalima). Judėti teks keturiomis. Varžykitės „kiekvienas su kiekvienu“ – jei smagu, ilginkite trasą.

Kai blogas oras

Abu žaidimus galima perkelti į namus, tačiau lauke – smagiau ir erdviau. Galite surengti ir bendruomenės turnyrą, įtraukiant kaimynus. Šaunių ir nepamirštamų akimirkų! Ačiū, kad esate kartu ir padedate mažiesiems projektą tęsti ir savaitgaliais!

IV savaitė. Fizinis aktyvumas (Pedagogams)

Fizinis aktyvumas – vienas pagrindinių projekto tikslų. Jį galima skatinti bet kuriuo metu ir daug kartų per dieną, nepriklausomai nuo fizinio ugdymo pamokų tvarkaraščio. Klasės skiriasi vaikais ir aplinka, bet nesudėtingos užduotys gali prisidėti prie aktyvesnių pamokų ir pertraukų.

Planuokite užduotis iš anksto, bet būkite lankstūs: kritus energijai ar dėmesiui – pasiūlykite judesį. Rytus pradėkite mankšta ar šokiu, naudokite aktyvumą kaip paskatinimą, varijuokite intensyvumu ir pratimais. Judėkite kartu – sveikata svarbi visiems.

Idėjos, kaip papildyti aktyviąsias pertraukėles ir pamokas:

1. Auginame gėles

Vaikai atsigula „sėklytėmis“, lėtai „auga“ iki stovėsenos, o tada reaguoja į „oro sąlygas“:

• Vėjas – linguoja liemeniu ir rankomis.
• Trūksta vandens – staigiai pasilenkia ir siekia žemės.
• Gautas vanduo – lėtai atsitiesia.
• Saulė – išsitempia, plačiai mostuoja rankomis.
• Žiema – atsitupia ir siekia žemės.

Žaidimas „Sodininkai ir gėlės“: sodininkai „laisto“ (pečių masažu) nuvytusias gėles; gėlės atsitiesia tuo pačiu skaičiumi, kiek „vytusios“ skaičiavo. Rotuokite roles.

2. „Popierius – akmuo – žirklės“ su šuoliavimu

Pažymėkite 16 kvadratų takelį (lauke – kilimėliai, viduje – juosta). Dvi komandos šokinėja dviem kojomis iš priešingų pusių link centro. Susitikus centre sužaidžia „popierius–akmuo–žirklės“: laimėtojas tęsia, pralaimėjęs stoja į savo voros galą. Tikslas – pasiekti priešingą takelio galą. Jei daug vaikų – daugiau komandų.

3. Aktyvumo laikrodis

Prie kiekvienos valandos nupieškite ar įrašykite pratimą ir atlikite jį, kai „išmuša“ laikas (1 min. arba tiek minučių, kiek rodo valanda). Pavyzdžiai:

• 8 – rytinė mankšta/šokis
• 9 – šuoliukai išskėčiant kojas ir rankas
• 10 – pritūpimai su šuoliukais
• 11 – „žirgo“ šuoliukai vietoje
• 12 – „supermeno“ poza
• 13 – šuoliukai aukštyn sukryžiuojant kojas
• 14 – lėti kaklo tempimai
• 15 – „drugelio“ poza
• 16 – rankų mostai „malūnėliu“
• 17 – juosmens sukimas
• 18 – pasilenkimas į priekį apglėbiant kojas
• 19 – „tiltelis“

4. Boulingas iš butelių

Pripildykite 10 plastikinių butelių vandeniu (nebūtinai pilnai), sustatykite „kėglius“, pažymėkite takelį ir starto liniją, ridinkite kamuolį. 2–6 vaikai per takelį, po 10 ėjimų (po 2 metimus). Mažesniems skaičiuokite numuštus butelius, vyresniems – supaprastintas taškų skaičiavimas („strike“, „spare“, „split“).

5. Tylusis kamuolys

Vaikai stovi ratu tyloje, laikmatis – 5 min. Kamuolys metamas visiems paeiliui, siekiant prajuokinti judesiu, bet išlaikyti tylą.

• Jei kas nors nusijuokia – visi daro 10 pritūpimų su šuoliuku.
• Jei nepavyksta prajuokinti – tęsti, kol visi gaus kamuolį bent po kartą.

Jei kas nors negavo kamuolio – visi daro 15 pritūpimų su šuoliuku. Jei gavo visi ir niekas nesijuokė – klasė laimėjo.

6. Šokio poros: kūno dalys ir lygiai

Porose vienas įvardija kūno dalį arba lygį (aukštai – su šuoliais; per vidurį – be padėties keitimo; žemai – paliečiant žemę), kitas atlieka judesį. Po 16 ar 8 kartų keičiasi.

7. Gyvos figūros judesyje

Grupėmis po 5–6 vaikus sukurkite judančias figūras (dramblys, lėktuvas, banguojanti jūra, žiogai, riedantis kamuolys, žirgas, sraigė ir pan.). Duokite laiko pasitarti ir pademonstruoti. Svarbu įtraukti visus.

8. Gyvūnų judesiai

Idealu lauke, galima ir viduje (5+ min.). Klasė gali judėti sinchroniškai arba kiekvienas renkasi judesį. Pavyzdžiai:

• Krabas – „stalas“ ant rankų ir kojų, judėti į šonus ar atbulomis.
• Meška – keturpėsčia, ta pati ranka ir koja, galima su ištiestomis galūnėmis.
• Varlė – pritūpimas, rankos tarp kelių, šuolis į viršų ir į priekį.
• Gyvatė – ant pilvo, judėti pečiais ir klubais be rankų.
• Asiliukas – atrėmus rankas, spyriai ore.
• Vėžlys – ant kulnų, alkūnės ant žemės, labai lėtas šliaužimas rankomis.
• Kengūra – pritūpimas suglaustomis kojomis, šuolis aukštyn.
• Banginis – ant pilvo, viso kūno banga pirmyn–atgal.
• Gorila – pritūpimas, rankos ant krūtinės/pečių, judėti pritūpus (galima „būgnai“ į krūtinę).
• Kirmėliukas – rankomis eiti į „lentą“, tada kojomis prisiartinti, ranka visada ant žemės.
• Dramblys – pasilenkus siūbuoti „straubliu“ (suglaustos rankos), judėti pirmyn tiesia nugara.

9. „Kirmėlyčių“ estafetė su balionais

Reikės balionų ir starto linijos. Komandos po lygiai vaikų, priekyje stalas su balionais. Pirmas nubėga, paima balioną, apibėga stalą, grįžta, perduoda antram. Antras prispaudžia balioną prie pirmojo nugaros ir dviese, rankas laikydami pakeltas, bėga paimti kito baliono. Tada grįžta pas trečią ir t. t. Laimi greičiausia komanda, nenumetusi nė vieno baliono.

10. „Balioniniai“ metimai su teniso kamuoliukais

Poromis lengvai „balionu“ mėtyti teniso kamuoliuką – 8 metimai pirmyn–atgal, ritmą palaiko mokytojo plojimai. Nukritus kamuoliukui visi daro 3 šuoliukus, tada kartojama. Vėliau – mesti toliau, su papildomomis užduotimis:

• Kol kamuoliukas ore – 3 kartus pakilnoti pečius.
• Triskart suploti rankomis.
• Padaryti 1–2 pritūpimus.
• Apsisukti aplink.
• Pamojuoti draugui.

Galite sukurti „kamuoliukų šokį“ – skirtingi aukščiai, kryptys, sinchroniški 4–8 permetimai. Nukritus bent vienam kamuoliukui – 3 šuoliukai. Taip lavinsite metimą, gaudymą, komunikaciją ir pajudėsite.

Naudingos nuorodos

• Ąžuolo mankšta su smagia muzika: olimpinismenuo.lt
• Projekto užduočių archyvas: olimpinismenuo.lt/archyvas
• Olimpinio mėnesio „YouTube“ grojaraštis: youtube.com (Olimpinio mėnesio kanalas)

Ačiū, kad ugdote sveikus ir laimingus vaikus!